Į pradžią
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
 
 
Aplankykite Lentvario foto galeriją

 

Pradžia > Teisės aktai ir taisyklės > Gyvūnų laikymo taisyklės

 

 

 

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 

SPRENDIMAS

 

DĖL VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ GYVŪNŲ REGISTRAVIMĄ IR LAIKYMĄ DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE NUOSTATŲ TVIRTINIMO

 

2014 m. balandžio 3 d. Nr. S1-93

Trakai

 

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2008, Nr. 113-4290) 6 straipsnio 2 punktu, Lietuvos Respublikos rinkliavų įstatymo (Žin., 2000, Nr. 52-1484; 2013, Nr. 124-6284) 11 straipsnio 1 dalies 7 punktu ir 12 straipsnio 2 punktu, Trakų rajono savivaldybės taryba nusprendžia patvirtinti Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatus (pridedama).

 

 

 

 

Savivaldybės meras                                                     Vytautas Zalieckas

 

 

 

 

Giedrutė Stanišauskienė, tel. (8 528) 58 316, el. p. giedrute.stanisauskiene@trakai.lt

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu

Nr. S1-93

 

VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ GYVŪNŲ REGISTRAVIMĄ IR LAIKYMĄ DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE NUOSTATAI

 

I . BENDROSIOS NUOSTATOS

 

  1. 1.      Vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatai (toliau – Rinkliavos nuostatai) galioja visoje Trakų rajono savivaldybės (toliau – Savivaldybė) teritorijoje.
  2. 2.      Vietinę rinkliavą už gyvūnų registravimą Trakų rajone (toliau – Rinkliava) sudaro kasmetinė įmoka už šuns, katės (toliau – gyvūnas) registravimą.
  3. 3.      Daugiabučių namų gyvūnų laikytojai, fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo kasmet registruoti gyvūnus.
  4. 4.      Pagrindinės vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos teisės aktuose. 

 

II. RINKLIAVOS DYDŽIAI IR ATLEIDIMAS NUO RINKLIAVOS

 

  1. 5.        Kasmetinės Rinkliavos už vieno gyvūno registravimą dydžiai:

5.1.  neįgaliems asmenims ir pensininkams – 5 (penki) litai;

5.2.  kitiems asmenims – 10 (dešimt) litų.

  1. 6.        Savivaldybės taryba atskiru sprendimu rinkliavos dydį kartą per metus gali indeksuoti, taikydama metinį vartojimo kainų indeksą, jeigu jis didesnis kaip 1,1.
  2. 7.      Asmenys, atleidžiami nuo kasmetinės Rinkliavos, turi pateikti įrodantį dokumentą.
  3. 8.      Kasmetinės Rinkliavos už gyvūno registravimą lengvata gali būti taikoma tik tais atvejais, kai gyvūno savininkas ir šuns savininkas yra tas pats asmuo.

 

IV. RINKLIAVOS MOKĖJIMAS

 

  1. 9.        Už kasmetinės Rinkliavos organizavimą atsakingos Trakų rajono seniūnijos (išskyrus Grendavės seniūniją) (toliau – Registratorius). Registratorius registruoja seniūnijos teritorijoje laikomus gyvūnus.
  2. 10.    Registratorius iki kiekvienų metų sausio 15 d. pateikia Savivaldybės Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus Socialinių paslaugų ir sveikatos poskyrio savivaldybės sanitarijos inspektoriui (vyriausiajam specialistui) informaciją apie praėjusiais metais užregistruotus gyvūnus, surinktą kasmetinę Rinkliavą, forma nurodyta priede, ir kitą informaciją, susijusią su gyvūnų registravimu ir kasmetinės Rinkliavos rinkimu.
  3. 11.  Kasmetinę Rinkliavą gyvūno savininkas sumoka iki gyvūno registravimo. Įmoka sumokama į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą LT247300010112394300, Rinkliavos įmokos kodas 53979, mokėtojo kodas gyvūno savininko asmens kodas.
  4. 12.  Gyvūno savininkas norėdamas užregistruoti gyvūną kreipiasi į seniūniją, pagal gyvenamąją vietą.
  5. 13.     Registracijos metu gyvūno savininkas pateikia:

13.1.    gyvūno skiepų pasą;

13.2.    mokesčio už gyvūną kvito kopiją.

  1. 14.    Seniūnijos gyvūnų registracijos žurnale įrašoma mokesčio data ir sumokėta suma.
  2. 15.    Netekus gyvūno (gyvūną pardavus, padovanojus, gyvūnui nugaišus), savininkas per 15 darbo dienų privalo pranešti apie tai seniūnijai, kurioje gyvūnas buvo registruotas.
  3. 16.    Pasikeitus gyvūno savininkui ar gyvūno laikymo adresui, gyvūną būtina perregistruoti per 15 darbo dienų. Šiuo atveju mokestis neimamas.
  4. 17.    Pirmą kartą registruojant gyvūną, gyvūno savininkui išduodamas gyvūno registracijos žetonas.
  5. 18.    Pametęs gyvūno registracijos žetoną, gyvūno savininkas privalo kreiptis į seniūniją, kurioje registravo gyvūną, dėl pamesto gyvūno registracijos žetono išdavimo.

 

V. SURINKTŲ LĖŠŲ PANAUDOJIMAS

 

  1. 19.    Surinkta kasmetinė Rinkliava įskaičiuojama į Savivaldybės biudžetą.
  2. 20.    Surinktos kasmetinės Rinkliavos lėšos naudojamos:

20.1.           gyvūnų registracijos išlaidoms;

20.2.           įrengtoms gyvūnų vedžiojimo aikštelėms prižiūrėti;

20.3.           specialioms dėžėms šunų išmatoms aptarnauti;

20.4.           benamių (beglobių) gyvūnų gaudymui, sterilizacijai, eutanazijai ir utilizavimui atlikti;

20.5.           informacijos, susijusios su gyvūnų priežiūra ir laikymu, sklaidai.

 

VI. BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. 21.    Kasmetinės Rinkliavos nuostatų reikalavimus pažeidę asmenys atsako Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka.

 

 

                                                                                                 Vietinės rinkliavos už gyvūnų

registravimą ir laikymą daugiabučiuose

namuose nuostatų priedas

 

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

 

VIETINĖS RINKLIAVOS UŽ GYVŪNŲ REGISTRAVIMĄ IR LAIKYMĄ DAUGIABUČIUOSE NAMUOSE

 

Data

 

Laikotarpis už kurį apskaičiuotas užregistruotų gyvūnų skaičius ir pajamos

 

Seniūnija

 

 

Užregistruota gyvūnų (vnt.)

 

Surinkta vietinės rinkliavos (Lt)

 

 

 

Parengė _________________________                      ________________

  (pareigos, vardas pavardė )                                             (parašas)

 

 

 

Patvirtino_________________________                               ________________

  (pareigos, vardas pavardė )                                                       (parašas)

 

 

 

 

 

 

 

 

 

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOS

DIREKTORIUS

 

ĮSAKYMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOS GYVENAMOSIOSE VIETOVĖS TAISYKLIŲ PATVIRTINIMO

 

2014 m. gegužės 22 d. Nr. P2-595

Trakai

 

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 8 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo 3 straipsnio 10 dalies 2 punktu, Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. gegužės 2 d. įsakymo Nr. B1-336 „Dėl gyvūnų laikymo savivaldybių teritorijų gyvenamosiose vietovėse tvarkos aprašo patvirtinimo“ 6 punktu, tvirtinu

Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisykles (pridedama).

 

 

 

 

Administracijos direktorius                                               Renatas Dūdys  

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

G. Stanišauskienė, tel. (8 528) 58 316, el. p. giedrute.stanisauskiene@trakai.lt

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės administracijos

direktoriaus

2014 m. gegužės 22 d. įsakymu Nr. P2-595

 

Gyvūnų laikymo trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse TAISYKLĖS

I. BENDROSIOS NUOSTATOS

 

1. Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklės (toliau – Taisyklės) nustato gyvūnų laikytojų pareigas, draudžiamus veiksmus, bendruosius ir specialiuosius reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, gyvūnų augintinių, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikymo ir priežiūros, bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimus Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse.

2. Taisyklių nuostatos taikomos gyvūnų laikymui Trakų rajono savivaldybės teritorijoje esančiose kaimo ir miesto gyvenamosiose vietovėse.

3. Mėgėjų sodų sklypuose, kurie yra sodininkų bendrijos teritorijoje, leidžiamų laikyti smulkių gyvūnų (triušių, nutrijų, šunų, paukščių, bičių ir kt.) rūšių sąrašas, jų laikymo tvarka ir sąlygos gali būti nustatomos sodininkų bendrijos vidaus tvarkos taisyklėse, kurių nuostatos neturi prieštarauti Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, šių Taisyklių nuostatoms.

4. Taisyklėse vartojamos sąvokos:

Bepriežiūris gyvūnas gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

Bešeimininkis gyvūnas gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.

Bitynas – vieta lauke, kur laikomi aviliai su bičių šeimomis.

Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.

Gyvenamoji vietovė urbanizuota vietovė, turinti nustatytas ribas.

Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.

Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.

Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.

Gyvūnų laikymo vieta – pastatas (pastatai) arba tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, bet kuri vieta, kur gyvūnai yra laikomi, auginami ir prižiūrimi.

Gyvūnų laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.

Gyvūnų vedžiojimo aikštelė – teritorija, skirta ar pritaikyta gyvūnams vedžioti, arba aikštelė su įrenginiais arba be jų gyvūnams vedžioti.

Kovinio šuns mišrūnas negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.

Kovinis šuokovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Laikinoji gyvūnų globa (toliau – laikinoji globa) – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas.

Pavojingas šuopavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.

Pavojingo šuns mišrūnas negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.

Renginys su gyvūnais – paroda, sporto varžybos, rungtynės, mugė, aukcionas, cirko vaidinimas ar programa, konkursas, filmas, laida, reklama ar kitas viešas renginys, kuriame naudojamas vienas ar daugiau gyvūnų.

Uždara žemės valda – žemės valda, kurios teritorija yra aptverta tvora su vartais.

Ūkinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ar kitai produkcijai gauti, darbo ar kitais ūkiniais tikslais.

Žemės valda – nuosavybės teise valdomas žemės sklypas ar bendra ūkine veikla susiję keli žemės sklypai.

  1. 5.        Kitos Taisyklėse vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme ir kituose teisės aktuose.

 

II. GYVŪNO LAIKYTOJO PAREIGOS

 

6. Gyvūnų laikytojas, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų pareigų, turi:

6.1. užtikrinti, kad šunys, katės, šeškai ir kiti pasiutligei imlūs gyvūnai būtų vakcinuojami nuo pasiutligės, kaip numatyta Pasiutligės kontrolės reikalavimuose, patirtintuose Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2007 m. gegužės 11 d. įsakymu Nr. B1-463, ir turėti dokumentą, kuriuo patvirtinamas gyvūno vakcinavimas nuo pasiutligės;

6.2. nedelsiant pranešti apie, jo nuomone, užkrėstą, užsikrėtusį ar sergantį pasiutlige ar kita užkrečiamąja liga gyvūną Trakų valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai (toliau – Trakų VMVT) arba privačiam veterinarijos gydytojui;

6.3. užtikrinti, kad viešosiose vietose, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose, pvz.: atviruose balkonuose, rūsiuose, koridoriuose, laiptinėse ir kt., gyvūnai nebūtų paliekami be priežiūros ir (ar) laikomi.

6.4. Gyvūnui priteršus viešojoje vietoje, dviejų butų ar daugiabučių namų bendrojo naudojimo patalpose ar kito asmens žemės valdoje, gyvūno laikytojas nedelsdamas privalo surinkti gyvūnų ekskrementus ar kitus gyvūno paliktus teršalus;

6.5. užtikrinti, kad iš nuolatinės gyvūnų laikymo vietos vežamus ar kitu būdu perkeliamus gyvūnus lydėtų Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraštis, kurio forma patvirtinta Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2006 m. kovo 16 d. įsakymu Nr. B1-207 „Dėl Lietuvos Respublikoje vežamų gyvūnų važtaraščio ir Leidimo paskersti gyvūną skerdykloje formų patvirtinimo“, išskyrus atvejus, kai gyvūnai pervežami ar kitu būdu perkeliami į kitą to paties gyvūno laikytojo gyvūnų laikymo vietą Lietuvos Respublikoje ar gyvūno laikytojas nekomerciniais tikslais vežasi gyvūnus augintinius;

6.6. užtikrinti, kad šalutiniai gyvūniniai produktai būtų tvarkomi pagal 2009 m. spalio 21 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentą (EB) Nr. 1069/2009, kuriuo nustatomos žmonėms vartoti neskirtų šalutinių gyvūninių produktų ir jų gaminių sveikumo taisyklės ir panaikinamas reglamentas (EB) Nr. 1774/2002 (OL 2009 L 300, p. 1), su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2010 m. rugsėjo 22 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2010/63/ES. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti tvarkomos vadovaujantis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. B1-459 patvirtintais Gyvūnų augintinių gaišenų tvarkymo veterinarijos reikalavimais. Gyvūnų augintinių gaišenos gali būti laidojamos savivaldybės administracijos nustatyta tvarka savivaldybės administracijos įsteigtose gyvūnų augintinių kapinėse;

6.7. apie gyvūno dingimą pranešti Trakų rajono seniūnijos (toliau – Seniūnijos) seniūnui, pagal gyvenamąją vietą, ir apie tai viešai paskelbti.

 

III. DRAUDŽIAMI VEIKSMAI

 

7. Asmenims, be Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme nurodytų draudžiamų veiksmų, draudžiama:

7.1. vesti, neštis, eiti su gyvūnais ar juos su savimi turėti teritorijose, patalpose ir kitose vietose, pažymėtose draudžiamuoju ženklu, išskyrus gyvūnus, kuriuos naudoja pareigūnai, atlikdami jų kompetencijai priskirtas funkcijas, ir šunis vedlius. Draudžiamasis ženklas turi būti ne mažesnio kaip 8 cm pločio ar skersmens ir pakabintas matomoje vietoje prie įėjimo į tokias teritorijas, patalpas ar vietas;

7.2. vedžioti gyvūnus vaikų žaidimų aikštelėse, sporto aikštynuose, stadionuose;

7.3. gyvūnams pasiekiamose vietose sąmoningai padėti ar kitaip pateikti nuodų arba jais apdoroto maisto, pašaro ar lesalo;

7.4. žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus;

7.5. visuomenės informavimo priemonėse skleisti informaciją apie antihumanišką elgesį su gyvūnais.

 

  1. IV.   veiksmai, laikomi  Žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu

 

  1. 8.        Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai:

8.1.  sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais;

8.2.  veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina;

8.3.  gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

8.4.  gyvūnų naudojimas taikiniams;

8.5.  gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms;

8.6.  zoofiliniai veiksmai su gyvūnais;

8.7.  gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

8.8.  gyvūnų operavimas jų nenuskausminus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

8.9.  veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos;

8.10.             gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimas, išskyrus teisės aktuose leidžiamų medžiagų naudojimą ar kitus teisės aktuose numatytus atvejus;

8.11.             gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas;

8.12.             gyvūnų mokymas ir dresavimas, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones;

8.13.             gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą;

8.14.             gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei;

8.15.             gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

8.16.             netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams;

8.17.             nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas;

8.18.             poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius;

8.19.             gyvų gyvūnų naudojimas kitiems gyvūnams šerti, išskyrus atvejus, kai šiuos gyvūnus būtina šerti gyvūnais pagal gyvūnų biologiją ir jų neįmanoma šerti kitaip (visais atvejais gyvūnų augintinių naudojimas gyvūnams šerti draudžiamas);

8.20.             gyvūnų vežimas, pažeidžiant gyvūnų gerovę vežimo metu reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

8.21.             gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;

8.22.             laukinių gyvūnų, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, paleidimas į laisvę, jeigu šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje;

8.23.             gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti šių Taisyklių 8.1–8.22 punktuose nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas;

8.24.             kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

  1. 9.        Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys gali būti traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
  2. 10.    Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti skersti, parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti, naudojant tik veterinarinius vaistus.
  3. 11.    Kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas atstovas, dalyvaujant Trakų VMVT veterinarijos gydytojui ir Trakų rajono policijos komisariato pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui.

 

  1. V.      Veiksmai, nelaikomi žiauriu elgesiu su gyvūnais ir jų kankinimu

 

  1. 12.    Žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai:

12.1.             akvakultūros gyvūnų gaudymas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

12.2.             gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

12.3.             pagal su Trakų rajono savivaldybės administracija suderintas kačių kastravimo programas laisvėje sugautų ir kastruotų bešeimininkių kačių paleidimas į laisvę;

12.4.             gyvūnų kastravimas;

12.5.             netyčinis gyvūno sužeidimas ar nužudymas;

12.6.             gyvūnų nužudymas likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos apsaugos tikslais, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

12.7.             gyvūnų nužudymas neatidėliotinais atvejais, kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias;

12.8.             kitų poveikio priemonių, pašalinančių grėsmę, taikymas gyvūnams ar jų nužudymas, kai gresia realus pavojus žmogui ar kitam gyvūnui;

12.9.             gyvūnų nugaišinimas, naudojant tik veterinarinius vaistus, kiti nugaišinimo būdai yra draudžiami;

12.10.         graužikų, kenksmingų vabzdžių ir erkių naikinimas jiems naikinti skirtais metodais ir priemonėmis;

12.11.         bandymų su gyvūnais atlikimas, turint VMVT išduotą leidimą.

  1. 13.    Nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas, turintis veterinarijos praktikos licenciją, ar jo pavedimu – veterinarijos felčeris.
  2. 14.    Esant 12.7 ir 12.8 punktuose nurodytoms aplinkybėms, kai veterinarijos gydytojo pagalba nėra galima, arba kitais įstatymuose numatytais ypatingais atvejais, gyvūnus gali nužudyti kitas asmuo.
  3. 15.    Šiose Taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų. Pasirenkamas toks gyvūno nužudymo būdas, kuris:

15.1.             sukeltų greitą gyvūno sąmonės netekimą ir mirtį;

15.2.             pradedamas stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigiamas procedūra, sukeliančia galutinę ir tikrą mirtį.

  1. 16.    Prieš pašalinant gaišeną privaloma įsitikinti, kad gyvūnas yra nugaišęs.

 

VI. BENDRIEJI REIKALAVIMAI GYVŪNŲ LAIKYMUI IR PRIEŽIŪRAI

 

  1. 17.    Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių Taisyklių reikalavimų.
  2. 18.    Visiems gyvūnams laikyti turi būti suteikiamos jų sveikatos ir gerovės reikalavimus atitinkančios laikymo patalpos, aplinka, priežiūra, pašaras (lesalas) ir vanduo.
  3. 19.    Gyvūnai turi būti reguliariai apžiūrimi, o prireikus jiems nedelsiant turi būti suteikiama veterinarinė pagalba.
  4. 20.    Tuo atveju, kai gyvūnai laikomi lauke, jie turi būti apsaugomi nuo nepalankių oro sąlygų.
  5. 21.    Laikant gyvūnus pastatuose, juose turi būti tinkamai įrengtos grindys, atitinkančios laikomų gyvūnų fiziologinius poreikius ir nekeliančios pavojaus gyvūnų sveikatai ir gerovei, konstrukcijos gyvūnams miegoti ar pakreikta tinkamų pakratų.
  6. 22.    Gyvūnams naudojami pakratai turi būti sausi, sugeriantys drėgmę, netoksiški ir be užkrečiamųjų ligų sukėlėjų, kenkėjų ar kito užkrato.
  7. 23.    Gyvūnai turi būti šeriami jų poreikius atitinkančiais pašarais (lesalais). Pašaro (lesalo) kiekis, sudėtis, forma ir jo pateikimas turi atitikti gyvūnų mitybos ir elgesio poreikius. Visi gyvūnai turi gauti pašaro (lesalo) jų fiziologines reikmes atitinkančiais laiko tarpais.
  8. 24.    Gyvūnams prieinamoje vietoje nuolat turi būti tinkamo vandens arba jie, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius, turi būti reguliariai girdomi.
  9. 25.    Gyvūnų laikymo vietoje turi būti pakankamas kiekis gyvūnams šerti ir girdyti naudojamų indų arba pakankamas plotas, kad vienu metu be konkurencijos galėtų maitintis visi gyvūnai.
  10. 26.    Gyvūnų laikymo vietoje gyvūnai neturi būti laikomi nuolatinėje tamsoje arba vien dirbtinėje šviesoje be atitinkamos poilsio pertraukos. Jei gyvūnų laikymo vietoje gyvūnų fiziologinėms ir etologinėms reikmėms tenkinti nepakanka esamos natūralios šviesos, turi būti įrengiamas dirbtinis apšvietimas.
  11. 27.    Parenkant gyvūnus laikyti grupėmis, turi būti atsižvelgiama į jų tarpusavio konkurencijos galimybę. Gyvūnai, kuriems reikia skirtingų aplinkos sąlygų, neturi būti laikomi kartu.
  12. 28.    Gyvūnus, kurie negali būti laikomi kartu (pvz., paukščiai ir katės), rekomenduojama laikyti taip, kad jie neturėtų sąlyčio, išskyrus atvejus, kai gyvūnai yra pripratinti būti kartu.
  13. 29.    Gyvūnų laikymo vietos, ypač aptvarų, voljerų, įrengimui naudojamos medžiagos, laikymui ir priežiūrai naudojama įranga, prie kurių gyvūnai gali prisiliesti, neturi būti kenksmingos gyvūnams ir turi būti pritaikytos taip, kad jas būtų galima valyti ir dezinfekuoti. Gyvūnų laikymo vietos turi būti reguliariai valomos, plaunamos ir prireikus dezinfekuojamos.
  14. 30.    Voljerai ar kiti gyvūnams laikyti skirti nesudėtingi statiniai statomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2010 m. rugsėjo 27 d. įsakymu Nr. D1-812 „Dėl statybos techninio reglamento STR 1.01.07:2010 „Nesudėtingi statiniai“ patvirtinimo“.
  15. 31.    Gyvūnų savininkai privalo registruoti ir ženklinti laikomus gyvūnus pagal gyvūnų registravimą ir ženklinimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
  16. 32.    Daugiabučių namų gyvūnų savininkai, fiziniai ir juridiniai asmenys, privalo kasmet registruoti kates ir šunis vadovaudamiesi Trakų rajono savivaldybės tarybos 2014 m. balandžio 3 d. sprendimu S1-93 „Dėl vietinės rinkliavos už gyvūnų registravimą ir laikymą daugiabučiuose namuose nuostatų tvirtinimo“.

 

VII. SPECIALIEJI REIKALAVIMAI ŪKINIŲ GYVŪNŲ, išskyrus bičių, LAIKYMUI

 

  1. 33.    Ūkiniai gyvūnai turi būti laikomi nepažeidžiant Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 223.
  2. 34.    Ūkinių gyvūnų, išskyrus bičių, laikytojai turi užtikrinti, kad jų laikomi ūkiniai gyvūnai neišeitų už žemės valdos, kurioje jie yra laikomi, ribų.
  3. 35.    Ūkinių gyvūnų laikytojai turi laikytis specialiųjų, tam tikroms ūkinių gyvūnų rūšims laikyti taikomų reikalavimų.
  4. 36.    Ūkinių gyvūnų laikytojas, vykdydamas gyvūnų užkrečiamųjų ligų prevenciją, turi užtikrinti, kad:

36.1. į ūkinių gyvūnų laikymo patalpą nepatektų pašaliniai asmenys, laukiniai, bešeimininkiai ir (ar) bepriežiūriai gyvūnai, graužikai ir kiti kenkėjai, priemonės ar įranga, kuri gali pernešti gyvūnų užkrečiamųjų ligų sukėlėjus;

36.2. ūkinių gyvūnų laikymo vietoje reguliariai būtų atliekamas graužikų ir kitų kenkėjų naikinimas, naudojant tam skirtus metodus ir priemones;

36.3. ūkiniai gyvūnai būtų šeriami ar lesinami tik saugiais pašarais ar lesalais ir girdomi tinkamu vandeniu;

36.4. ūkiniams gyvūnams susirgus ar įtarus ūkinius gyvūnus sergant, būtų sudaromos sąlygos veterinarijos gydytojui juos tinkamai apžiūrėti, diagnozuoti jiems ligas ir juos gydyti.

  1. 37.    Ūkinių gyvūnų laikytojas turi užtikrinti, kad mėšlas ir srutos būtų tvarkomos vadovaujantis Aplinkosaugos reikalavimais mėšlui tvarkyti, patvirtintais Lietuvos Respublikos aplinkos ministro ir Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342.

 

  1. VIII.            SPECIALIEJI REIKALAVIMAI BIČIŲ PRIEŽIŪRAI IR LAIKYMUI

 

  1. 38.    Bitynuose turi būti laikomos ir (ar) veisiamos sveikos bitės.
  2. 39.    Bičių laikytojas turi laikytis Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų, patvirtintų Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2005 m. kovo 18 d. įsakymu Nr. B1-180.
  3. 40.    Kiekvienas bitynas turi turėti bityno pasą, kurio forma nurodyta Bitynų, bitininkystės produktų ir bičių užkrečiamųjų ligų kontrolės reikalavimų 1 priede. Ne vėliau kaip per 30 dienų nuo bityno paso išdavimo bičių laikytojas turi suženklinti ir sunumeruoti visus bityno avilius, kurie bus laikomi savivaldybės gyvenamojoje teritorijoje.
  4. 41.    Prie įėjimo į žemės valdos teritoriją, kurioje laikomi aviliai su bičių šeimomis, matomoje vietoje turi būti ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, bitės!“ Ant ar prie įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris ir kontaktinis telefono numeris.
  5. 42.    Bitynai turi būti įrengiami;

42.1.             didesniu kaip 3 kilometrų atstumu nuo sąvartynų, atliekų valymo, surinkimo, perdirbimo ir naikinimo objektų, užterštų vandens telkinių ir kitų užterštų teritorijų. Šis reikalavimas netaikomas, kai bitės žiemoja;

42.2.             teritorijoje, kurioje bitės galėtų surinkti pakankamą kiekį nektaro, lipčiaus, žiedadulkių ir gauti švaraus vandens;

42.3.             taip, kad bitės iki medingų augalų neskristų per judrias gatves, kelius, gyvulių varymo kelius, mokyklų, vaikų darželių teritorijas ir kitas žmonių poilsio ir gyvenamąsias teritorijas, masinio žmonių susibūrimo vietas.

  1. 43.    Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, medingųjų augalų žydėjimo metu bičių laikytojui leidžiama atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis ne arčiau kaip:

43.1. 2,5 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje šis bičių ganyklų pagerinimui pasėjo ne mažiau kaip 1 ha medingųjų augalų ar pasodino ne mažiau kaip 0,5 ha medingųjų medžių ar krūmų;

43.2. 1 km atstumu nuo kito bičių laikytojo žemės valdos, kurioje natūraliai auga medingieji augalai.

  1. 44.    Atvežti ir pastatyti avilius su bičių šeimomis arčiau pasėtų medingųjų augalų ar pasodintų medingųjų krūmų ar medžių, nei nurodyta 43.1 ir 43.2 punktuose galima tik tuo atveju, jei bičių laikytojas turi sklypo savininko raštišką sutikimą.
  2. 45.    Siekiant užtikrinti bičių gerovę ir apsaugą, asmenys, apdorojantys žemės sklypus augalų apsaugos priemonėmis, turi laikytis Augalų apsaugos produktų įvežimo, vežimo, saugojimo, naudojimo, tiekimo rinkai taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministro 2003 m. gruodžio 30 d. įsakymu Nr. 3D-564.
  3. 46.     Prieš atliekant avilių apžiūrą, medkopį ar kitus bityno priežiūros darbus medunešio laikotarpiu, turi būti žodžiu įspėjami asmenys, esantys žemės valdoje, kurioje laikomi aviliai su bitėmis, ir už jos ribų, kurie tikėtina, kad gali nukentėti nuo bičių.
  4. 47.    Bičių laikytojas, turintis bityną savivaldybės gyvenamojoje vietovėje, aktyvios bičių veiklos metu turi užtikrinti, kad:

47.1. nuo jo įrengtų avilių, esančių bityne, būtų ne mažesnis kaip 100 m atstumas iki rekreacinių teritorijų, ne mažesnis kaip 10 m atstumas iki kelio, pėsčiųjų ar dviračių tako, ne mažesnis kaip 5 m atstumas iki besiribojančios žemės valdos, kurioje yra gyvenamieji namai, ne mažesnis kaip 50 m atstumas iki statinių, kuriuose laikomi ūkiniai gyvūnai, arba žemės valdų, kuriose ganomi ūkiniai gyvūnai. Minimalių atstumų reikalavimas aviliams netaikomas, kai teritorija, kurioje jie įrengti, yra aptverta tvora arba apsodinta gyvatvore, ne žemesne kaip 2 m aukščio;

47.2. avilių lakos būtų atgręžtos į bičių laikytojo žemės valdos vidurį, išskyrus atvejus, kai avilių lakos yra ne žemiau kaip 2 m aukštyje virš žemės;

47.3. būtų laikoma ne daugiau kaip 1 bičių šeima 1 are žemės valdos, išskyrus atvejus, kai bičių laikytojas turi visų besiribojančių žemės valdų savininkų ar naudotojų rašytinius sutikimus, kuriais patvirtinama, kad žemės valdos savininkai ar naudotojai leidžia bičių laikytojui laikyti daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės valdos.

 

ix. GYVŪNŲ AUGINTINIŲ LAIKYMAS

 

  1. 48.    Dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name leidžiamų laikyti šunų ar kačių skaičius nustatomas atsižvelgiant į vienam šuniui ar katei reikalingą minimalią ploto normą, nurodytą šių Taisyklių 1 priede, ir šių gyvūnų vados dydį.
  2. 49.    Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai laikomi vadovaujantis Pavojingų šunų įvežimo, įsigijimo, veisimo, dresavimo, prekybos, laikymo ir kovinių šunų bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo tvarkos apraše, patvirtintame Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. balandžio 15 d. įsakymu Nr. B1-290, nustatyta tvarka.
  3. 50.    Pavojingų šunų veislių sąrašas yra patvirtintas VMVT direktoriaus 2013 m. sausio 9 d. įsakymu Nr. B1-5 „Dėl kovinių ir pavojingų šunų veislių sąrašo patvirtinimo“.
  4. 51.    Voljeras, narvas ar kita laikymo įranga, kuriuose laikomi šunys, turi būti įrengti taip, kad juose laikomi šunys, priklausomai nuo jų dydžio, negalėtų iš jų iššokti ar kitu būdu pabėgti.
  5. 52.    Patalpos, voljero, narvo ar kitos laikymo įrangos, kuriuose laikomi šunys ar katės, plotas turi atitikti šių Taisyklių 1 priede nustatytas normas.
  6. 53.    Kai šuo laikomas pririštas, jis turi būti rišamas taip, kad neišeitų už žemės valdos, kurioje laikomas, ribos.
  7. 54.    Šuniui prieinamoje vietoje turi būti įrengta būda ar kita vieta (slėptuvė), kurioje šuo galėtų pasislėpti nuo nepalankių oro sąlygų ir kurios dydis, priklausomai nuo šuns dydžio, būtų toks, kad šuo į ją galėtų lengvai įlįsti, joje apsisukti ir atsigulti. Šuns būda turi būti pakelta nuo žemės paviršiaus ar kito pagrindo ar kitu būdu užtikrinama šuns poilsio vietos apsauga nuo vandens. Rekomenduojama šuns būdos angą uždengti, kad į būdą nepatektų krituliai.
  8. 55.    Uždaroje žemės valdoje šuo gali būti laikomas nepririštas, jei užtikrinama, kad šuo iš jos neišbėgs. Tokiu atveju matomoje vietoje turi būti pakabintas ne mažesnis kaip 8 cm pločio ar skersmens įspėjamasis ženklas su užrašu, pvz., „Atsargiai, šuo!“, o prie uždaros žemės valdos vartų rekomenduojama įrengti skambutį valdos savininkui pakviesti.
  9. 56.    Šunis rekomenduojama vedžioti Trakų rajono savivaldybės administracijos įrengtose gyvūnų vedžiojimo aikštelėse, jei jos yra, kitais atvejais – laukymėse, parkų pakraščiuose, kitose rečiau žmonių lankomose vietose. Gyvūnų vedžiojimo aikštelės turi būti pažymėtos aiškiai matomais, ne mažesniais kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklais su užrašu, pvz., „Gyvūnų vedžiojimo aikštelė“. Jei šuns laikytojas, vedžiodamas savo augintinį uždaroje gyvūnų vedžiojimo aikštelėje, gali užtikrinti, kad jo šuo nekels grėsmės kitiems gyvūnams ir žmonėms bei nepabėgs iš aikštelės, šuo gali būti be pavadėlio ir (ar) antsnukio. Asmenys, gyvūnų vedžiojimo aikštelėse vedžiojantys šunis, turi surinkti jų šunų paliekamus ekskrementus ir kitus teršalus. Pavojingi ir koviniai šunys bei kovinių ir pavojingų šunų mišrūnai bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu. Kiti šunys bendrojo naudojimo patalpose, viešose vietose vedžiojami (vedami) laikant už pavadėlio ir su antsnukiu ar be jo. Šunį vedantis asmuo turi užtikrinti, kad šuo nekels grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams. Jei šalia yra žmonių ar gyvūnų, pavadėlis turi būti sutrumpinamas tiek, kad šuo nekeltų grėsmės žmonėms ir kitiems gyvūnams.
  10. 57.    Gyvūnų, nurodytų Konvencijos dėl nykstančių laukinės faunos ir floros rūšių tarptautinės prekybos (OL 2004 m. specialusis leidimas, 11 skyrius, 15 tomas, p. 48) I priedėlyje ir 1996 m. gruodžio 9 d. Tarybos reglamente (EB) Nr. 338/97 dėl laukinės faunos rūšių apsaugos kontroliuojant jų prekybą (OL 2004 m. specialusis leidimas, 15 skyrius, 3 tomas, p. 136) su paskutiniais pakeitimais, padarytais 2012 m. vasario 6 d. Komisijos reglamentu (ES) Nr. 101/2012 (OL 2012 L 39, p. 133), laikytojai turi turėti teisėtą jų įsigijimą patvirtinančius dokumentus.
  11. 58.    Kai gyvūno savininkas nebegali daugiau suteikti gyvūnui reikiamos priežiūros, jis privalo perduoti gyvūną naujam savininkui (įskaitant perdavimą gyvūno globėjui), kuris privalės prižiūrėti gyvūną pagal Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymo, šių Taisyklių ir kitų teisės aktų reikalavimus. Gyvūno savininkas, nebegalintis suteikti gyvūnui augintiniui reikiamos priežiūros ir išnaudojęs visas galimybes perduoti gyvūną kitam savininkui ir išsaugoti jo gyvybę, gali kreiptis į veterinarijos gydytoją dėl nugaišinimo.

 

 

 

X. BEŠEIMININKIŲ IR BEPRIEŽIŪRIŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

  1. 59.    Trakų rajono savivaldybės administracija ar kitos įmonės, ar įstaigos vadovaudamosios šiomis Taisyklėmis pagal kompetenciją gali dalyvauti įgyvendinant gyvūnų globos organizacijų rengiamas bešeimininkių kačių kastravimo programas, organizuoti bešeimininkių gyvūnų augintinių skaičiaus mažinimo savivaldybės teritorijoje veiklą, bešeimininkių ir bepriežiūrių gyvūnų laikinąją globą, bepriežiūrių gyvūnų grąžinimą savininkams.
  2. 60.    Gyvūnų globėjai privalo atitikti teisės aktuose nurodytus reikalavimus.
  3. 61.    Gyvūnų globėjai gyvūnams laikyti gali steigti gyvūnų globos namus.
  4. 62.    Gyvūnų globėjai privalo:

62.1.   patikrinti kiekvieno pas juos patekusio gyvūno sveikatos būklę, įvertinti jo tolesnio laikymo galimybę, užtikrinti reikiamos veterinarinės pagalbos suteikimą, gyvūnų skiepijimą;

62.2.   patikrinti gyvūno ženklinimą, kad būtų nustatytas gyvūno savininkas, o jį suradus nedelsiant informuoti apie surastą gyvūną;

62.3.   užtikrinti informacijos apie laikomus bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus viešą skelbimą;

62.4.   ieškoti gyvūnams naujų savininkų, naujiems savininkams suteikti visą reikiamą informaciją apie gyvūną, gyvūno sveikatos būklę, jo priežiūrą ir gerovės užtikrinimą;

62.5.   sudaryti gyvūnų laikymo sąlygas, nekeliančias grėsmės gyvūnų sveikatai ir gerovei.

  1. 63.    Gyvūnų globėjams draudžiama veisti gyvūnus.
  2. 64.    Asmuo, priglaudęs bepriežiūrį gyvūną, privalo tuojau apie tai pranešti gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną arba jei, savininkas ar jo adresas nežinomas, per 3 dienas pranešti apie rastą gyvūną Trakų rajono policijos komisariato pareigūnams ar Seniūnijos, kurioje gyvena, seniūnui ir apie jį viešai paskelbti.
  3. 65.    Neatsiradus savininkui ar nepavykus jo nustatyti, gyvūno savininkas netenka nuosavybės teisės į gyvūną. Gyvūnas gali būti atiduotas jį prižiūrėjusiam arba panorusiam šį gyvūną globoti asmeniui.

 

XI. BEŠEIMININKIŲ KAČIŲ POPULIACIJOS MAŽINIMAS

 

  1. 67.    Trakų rajono savivaldybės administracija, gali įgyvendinti bešeimininkių kačių kastravimo programą, atsižvelgdama į gyvūnų globos organizacijų rekomendacijas. Seniūnijos nustato bešeimininkių kačių šėrimo vietas. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti parenkamos nuošaliau nuo gyvenamųjų ar visuomeninių pastatų, kad bešeimininkės katės galėtų netrikdomos paėsti. Bešeimininkių kačių šėrimo vietos turi būti pažymėtos aiškiai matomu, ne mažesnius kaip 15 cm pločio ar skersmens ženklu su užrašu, pvz., „Trakų rajono savivaldybės patvirtinta bešeimininkių kačių šėrimo vieta Nr. ...“.
  2. 68.    Bešeimininkių kačių populiacijos mažinimas vykdomas tokiais etapais:

68.1.   bešeimininkių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;

68.2.   bešeimininkių kačių sugavimas;

68.3.   bešeimininkių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;

68.4.   bešeimininkių kačių sterilizavimas;

68.5.   bešeimininkių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.

  1. 69.    Asmuo, ketinantis vykdyti bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į Seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates.
  2. 70.    Išrinkusi vietą, Seniūnija surašo bešeimininkių kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, nurodytą 2 priede,kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Trakų rajono savivaldybės atstovams. Aktą pasirašo seniūnas ir asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą. Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.

70. Bešeimininkės katės gali būti šeriamos tik Seniūnijos nustatytose vietose, kuriose gali būti įrengiamos specialios šėryklos. Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, turi nuolat prižiūrėti ir tvarkyti bešeimininkių kačių šėrimo vietą (surinkti pašaro likučius, šiukšles, indus ir kt.).

  1. 71.    Draudžiama šerti bešeimininkes kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.
  2. 72.    Asmuo, šeriantis bešeimininkes kates, pasibaigus šėrimui, turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.
  3. 73.    Gaudant bešeimininkes kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
  4. 74.    Bešeimininkės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos, atliekama jų dehelmintizacija, naikinamos blusos ir kiti parazitai pagal nustatytas metodikas, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Bešeimininkes kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta.
  5. 75.    Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys bešeimininkių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.

 

XII. PRAMOGINIAMS IR KITIEMS RENGINIAMS NAUDOJAMŲ GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

 

  1. 76.    Bendruosius reikalavimus renginių su gyvūnais organizavimui, sveikatos reikalavimus gyvūnams, naudojamiems renginiams su gyvūnais, reikalavimus gyvūnų laikymui ir priežiūrai, prašymų išduoti leidimą organizuoti renginį su gyvūnais nagrinėjimo ir leidimų organizuoti renginį su gyvūnais išdavimo tvarką nustato Veterinarijos reikalavimai pramoginiams ir kitiems renginiams naudojamiems gyvūnams, patvirtinti Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktoriaus 2013 m. sausio 2 d. įsakymu Nr. B1-2.
  2. 77.    Renginių su gyvūnais organizatoriai privalo informuoti Trakų rajono savivaldybės administraciją apie numatomus renginius su gyvūnais.
  3. 78.    Trakų rajono savivaldybės administracija ir Trakų VMVT suderina informacijos apie renginius su gyvūnais keitimosi tvarką.

 

  1. XIII.  TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ Jų PAŽEIDIMUS

 

  1. 79.    Trakų rajono savivaldybės administracija kontroliuoja, kaip yra įgyvendinamos šios Taisyklės. Trakų rajono savivaldybės administracija, įgyvendindama gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus, bendradarbiauja su Trakų VMVT ir Trakų rajono policijos komisariato pareigūnais.
  2. 80.    Šių Taisyklių kontrolę vykdo Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai, Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai, Trakų rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos ir sveikatos apsaugos skyriaus Socialinių paslaugų ir sveikatos poskyrio savivaldybės sanitarijos inspektorius (vyriausiasis specialistas) bei kiti savivaldybės administracijos direktoriaus įgalioti atstovai.
  3. 81.    Asmenys, pažeidę gyvūnų gerovės ir apsaugos reikalavimus ir šias Taisykles, atsako Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka.
  4. 82.    Gyvūno savininkas, laikytojas ar nukentėjęs asmuo nedelsdamas turi pranešti Trakų VMVT ar sveikatos priežiūros įstaigai, jeigu šuo, katė ar kitas pasiutligei imlus gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones ar gyvūnus.
  5. 83.    Asmenys turi pasirūpinti arba pranešti kompetentingoms institucijoms, gyvūnų globėjams apie sužeistus, sergančius, bešeimininkius ir bepriežiūrius gyvūnus ir apie jiems žinomus žiauraus elgesio su gyvūnais atvejus.
  6. 84.    Atsakomybė už šių Taisyklių pažeidimus numatyta Lietuvos Respublikos Administracinės teisės pažeidimų kodekso 110 straipsnyje.
  7. 85.    Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo sprendžia komisija, sudaryta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu.

 

  1. XIV.            BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

 

  1. 86.    Taisyklės gali būti pildomos ir keičiamos Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu, atsižvelgiant į teisės aktus, konkrečius Trakų rajono savivaldybės poreikius ir kitas priežastis.

_________________

 

Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklių 1 priedas

 

MINIMALIOS GYVŪNAMS AUGINTINIAMS (ŠUNIMS, KATĖMS) SKIRIAMO PLOTO NORMOS

 

Gyvūno augintinio rūšis ir svoris, kg

 

 

Gyvūnui augintiniui skiriamas minimalus plotas, m²

Minimalus plotas, skiriamas gyvūno augintinio vadai (8 savaičių amžiaus ir vyresniems jaunikliams), m²

 

bute / name*

 

patalpoje, laikymo įrangoje**

 

iki 4 jauniklių

 

daugiau kaip 4 jaunikliai

 

vienam

 

kiekvienam papildomam

 

Katės

 

10

 

4

 

2

 

2

 

3

 

Šunys:

iki 10 kg

10–20 kg

20–40 kg

per 40 kg

 

10

15

20

30

 

4/8***

4/15***

6/25***

6/30***

 

2/4***

2/7***

2/12***

3/15***

 

2

3

4

4

 

3

6

8

12

 

______________________

* – dviejų butų namo bute, daugiabučio namo bute ar individualiame gyvenamajame name;

** – gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje;

*** – pirma ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje ir išvedami pasivaikščioti ne rečiau kaip 1 kartą per dieną ne trumpesniam kaip 1 valandos laikotarpiui arba ne rečiau kaip 2 kartus per dieną ne trumpesniems kaip 30 minučių laikotarpiams. Antra ploto norma taikoma šunims, kurie yra laikomi gyvūnų augintinių laikymui skirtoje patalpoje, išskyrus dviejų butų namo butą, daugiabučio namo butą ar individualų gyvenamąjį namą, voljere, narve ir kitoje įrangoje, tačiau nė karto per dieną neišvedami pasivaikščioti.

 

Gyvūnų laikymo Trakų rajono

savivaldybės teritorijos gyvenamosiose

vietovėse taisyklių 2 priedas

 

 

TRAKŲ RAJONO  SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJA

kačių šėrimo vietos parinkimo aktas

    20__ m. ______________ d.  Nr. __________

___________________ seniūnija

 

Leidžiu ________________________________________________________________________ ,

(asmens vardas ir pavardė)

asmens kodas _______________ , gyv. _______________________________________________,

 

telefono numeris ____________________, el. pašto adresas ______________________________ ,

 

mažinti bešeimininkių kačių populiaciją ir šerti bešeimininkes kates _________________________

 

________________________________________________________________________________

                                     (adresas, teritorijos apibūdinimas)

________________________________________________________________________________

 

_______________________________________________________________________________.

 

PRIDEDAMA. Schema, ______ lapas (-ai).

 

 

Seniūnas                                  ______________        __________________________

                                                                        (parašas)                                                   (vardas ir pavardė)

 

 

 

Kačių šėrimo vietos parinkimo akto kopiją gavau. Su bešeimininkių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijos gyvenamosiose vietovėse taisyklėse, susipažinau, įsipareigoju jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Trakų rajono savivaldybės administracijos įgaliotiems atstovams.

 

 

Asmuo                         ____________            __________________________

                                                                       (parašas)                                                       (vardas ir pavardė)

 

 

 

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TARYBA

 SPRENDIMAS

DĖL GYVŪNŲ LAIKYMO TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLIŲ TVIRTINIMO

 2012 m. lapkričio 29 d. Nr.S1-299

Trakai

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo (Žin., 1994, Nr. 55-1049; 2000, Nr. 91-2832; 2001, Nr. 99-3519; Nr. 96-4171; 2003, Nr. 115-5193, 2011, Nr. 91-4334) 16 straipsnio 2 dalies 36 punktu, Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatymu (Žin., 1997, Nr. 108-2728; 2012, Nr. 122-6129), Trakų rajono savivaldybės taryba n u s p r e n d ž i a:

1. Patvirtinti gyvūnų laikymo Trakų rajono savivaldybės teritorijoje taisykles (pridedamos).

2. Pripažinti netekusiais galios Trakų rajono savivaldybės tarybos 2004 m. sausio 29 d. sprendimą Nr.S1-2 „Dėl Trakų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių“ ir Trakų rajono savivaldybės tarybos 2009 m. liepos 30 d. sprendimą Nr.S1-235 „Dėl Trakų rajono savivaldybės gyvūnų laikymo taisyklių papildymo“.

3. Šis savivaldybės tarybos sprendimas įsigalioja nuo 2013 m. sausio 1 d.

 

 Savivaldybės meras                                                                               Vincas Kapočius

 

  

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės tarybos

2012 m. lapkričio 29 d. sprendimu Nr.S1-299

  GYVŪNŲ LAIKYMO TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS TERITORIJOJE TAISYKLĖS

 I. BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Gyvūnų laikymo taisyklės galioja Trakų rajono savivaldybės teritorijoje ir jų privalo laikytis visi fiziniai bei juridiniai asmenys, siekiant užtikrinti gyvūnų, kaip juslių būtybių, gerovę ir apsaugą, bešeimininkių gyvūnų populiacijos mažinimo priemones, humaniško elgesio su gyvūnais reikalavimus, kad gyvūnai būtų apsaugoti nuo žiauraus elgesio, kankinimo ir kito neigiamo poveikio ir būtų užtikrintas žmonių saugumas.
 
2. Taisyklėse numatyti naminių, laukinių, ūkinės paskirties, dekoratyvinių, laboratorinių (eksperimentinių) gyvūnų laikymo ir priežiūros, sanitarijos, higienos bei veterinarijos reikalavimai, aikštelių šunims vedžioti įrengimo, beglobių ( benamių) gyvūnų gaudymo ir karantino reikalavimai.
 
3. Taisyklėse nustatyta naminių gyvūnų registravimo, apskaitos, mokesčių už paslaugas, gyvūnų vežimo tvarka ir atsakomybė už netinkamą jų priežiūrą.

II. PAGRINDINĖS ŠIŲ TAISYKLIŲ SĄVOKOS

4. Bandomasis gyvūnas – eksperimentams ar kitiems mokslo tikslams veisiamas, auginamas, naudojamas ar numatomas naudoti gyvūnas.
 
5. Bepriežiūris gyvūnas – gyvūno laikytojo neprižiūrimas gyvūnas, kuris yra už gyvūno laikytojo valdomo gyvenamojo ar negyvenamojo pastato ar kitos teritorijos ribų.

6. Bešeimininkis gyvūnas – gyvūnas, kuris neturi savininko ar jis nežinomas arba kurio savininkas atsisakė neperduodamas jo kitam savininkui.
 
7. Dekoratyviniai gyvūnai – visi prijaukinti (domestifikuoti) ar jaukinami gyvūnai, laikomi tenkinti žmonių estetinius, auklėjimo ir mokymo ir mokymo poreikius. Šiai kategorijai priskirtini ir laukiniai gyvūnai, laikomi zoologijos soduose, akvariumuose, terariumuose, okeanariumuose ir gamtininkų stotyse;
 
8. Gyvūnas – bet kokios rūšies ūkinis ar laukinis gyvūnas arba gyvūnas augintinis.
 
9. Gyvūnas augintinis – gyvūnas, laikomas estetiniams ir bendravimo poreikiams tenkinti.
 
10. Gyvūno augintinio ženklinimas – gyvūno augintinio žymėjimas išoriniu ženklu, tatuiruote ar mikroschema.
 
11. Gyvūno laikymas – gyvūno gyvenimo, mitybos, zoohigienos sąlygų sudarymas.
 
12. Gyvūno laikytojas – asmuo, kuris yra gyvūno savininkas ar jį laiko atlygintinai ar neatlygintinai.
 
13. Gyvūno nugaišinimas – gyvūno nužudymas veterinariniais vaistais.
 
14. Gyvūno nužudymas – gyvybės atėmimas gyvūnui.
 
15. Gyvūno registravimas – gyvūno duomenų įrašymas į tam tikrų gyvūnų registro duomenų bazę.
 
16. Gyvūno savininkas – asmuo, kuriam nuosavybės teise priklauso gyvūnas.
 
17. Gyvūnų apsauga – priemonės gyvūnų gerovei užtikrinti.
 
18. Gyvūnų augintinių veisėjas – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą veisti gyvūnus augintinius verslo tikslais.
 
19. Gyvūnų gerovė – optimalus gyvūnų fiziologinių ir etologinių poreikių tenkinimas.
 
20. Gyvūnų globa – asmens veikla, skirta gyvūno gerovei ir apsaugai užtikrinti.
 
21. Gyvūnų globėjas – asmuo, atitinkantis teisės aktų nustatytus reikalavimus ir užsiimantis bepriežiūrių ir bešeimininkių gyvūnų globa ir (ar) laikinąja gyvūnų globa.
 
22. Gyvūnų globos namai – asmuo, turintis teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias patalpas, kuriose gyvūnai laikomi, kol nugaiš (išskyrus atvejus, kai dėl gyvūnų sveikatos būklės ar agresyvumo juos būtina nugaišinti), bešeimininkiai ir bepriežiūriai gyvūnai – kol bus surasti nauji savininkai, sužeisti ar sergantys laukiniai gyvūnai – kol juos bus galima išleisti į laisvę.
 
23. Kovinio šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra kovinis šuo.
 
24. Kovinis šuo – kovoms išvestos veislės šuo, įrašytas į Kovinių šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
 
25. Laikinoji gyvūnų globa (toliau – laikinoji globa) – asmens veikla, kuria užtikrinama bešeimininkių ar bepriežiūrių gyvūnų gerovė ir apsauga, kol bus nustatytas jų savininkas ar laikytojas, laikantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – Civilinis kodeksas) 4.61 straipsnio 3 dalyje nustatytų terminų.
 
26. Laukinis gyvūnas – laisvėje gyvenantis arba nelaisvėje laikomas laukinio gyvūno rūšies bet kurios biologinio vystymosi stadijos individas.
 
27. Pavojingas šuo – pavojingos veislės šuo, įrašytas į Pavojingų šunų veislių sąrašą, kurį tvirtina Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos direktorius.
 
28. Pavojingo šuns mišrūnas – negrynaveislis šuo, kurio bent vienas iš tėvų yra pavojingas šuo.
 
29. Prekiautojas gyvūnais – asmuo, turintis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos nustatyta tvarka išduotą leidimą prekiauti gyvūnais.
30. Skerdimas – apsvaiginto maistinio gyvūno nužudymas, nuleidžiant kraują.
 
31. Laukinis gyvūnas – gyvūnas, laikomas ar veisiamas maistui, kailiams, vaistams ir kitai produkcijai gauti, darbo ir kitais ūkininkavimo tikslais.
 
32. Verslinis gyvūnų augintinių veisimas – teisės aktų nustatyta tvarka vykdomas gyvūnų augintinių dauginimas verslo tikslais.
 
33. Kitos šiame įstatyme vartojamos sąvokos suprantamos taip, kaip jos apibrėžtos Lietuvos Respublikos įstatymuose ir kituose teisės aktuose.

III. GYVŪNŲ LAIKYMAS IR PRIEŽIŪRA

34. Gyvūnus leidžiama laikyti tik griežtai laikantis šių taisyklių reikalavimų.
 
35. Gyvūnų savininku gali būti kiekvienas fizinis asmuo, sulaukęs 16 metų, arba juridinis asmuo.
 
36. Daugiabučiuose namuose leidžiama laikyti šunis, kates ir kitus ne ūkinės paskirties naminius gyvūnus, išskyrus pavojingus gyvūnus, kurie dėl biologinių savybių gali kelti pavojų žmonių ar gyvūnų gyvybei ir sveikatai.
 
37. Pavojingi gyvūnai gali būti laikomi ir auginami tik pagal taisykles, kurias nustato Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (toliau – VMVT) .
 
38. Trakų rajono savivaldybės administracija išduoda leidimus įsigyti, laikyti, veisti pavojingus šunis ir jais prekiauti bei vykdo kovinių šunų, kovinių šunų mišrūnų, pavojingų šunų ir pavojingų šunų mišrūnų laikymo kontrolę savivaldybės teritorijoje.
 
39. Gyvūnų keliamas triukšmas neturi viršyti nustatytų higienos normų.
 
40. Gyvūnų savininkai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai, jų ir valstybės turtui įstatymų nustatyta tvarka.
 
41. Gyvūnai turi būti auginami ir laikomi tokiomis sąlygomis, kurios nėra kenksmingos gyvūnui. Auginimo ir laikymo sąlygos turi būti parenkamos, atsižvelgiant į gyvūno rūšies bei veislės ypatumus.
 
42. Gyvūnus numarinti gali tik veterinarijos gydytojas ar jo pavedimu kitas asmuo, išskyrus skubius atvejus, kai siekiama nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias.
 
43. Fiziniai ir juridiniai asmenys rinkti zoologines kolekcijas gali tik gavę Aplinkos ministerijos leidimą ir laikydamiesi jų nustatytos tvarkos.
 
44. Mokymui ir tyrimams gyvūnai gali būti naudojami tik specialiai šiems tikslams veisti ir auginti pagal Lietuvos Respublikos gyvūnų gerovės ir apsaugos, įstatymo reikalavimus bei Vyriausybės įgaliotos institucijos patvirtintas taisykles.
 
45. Sodininkų bendrijų ir atvirose atskirų statinių valdose šunys (išskyrus dekoratyvinių veislių) turi būti pririšti arba uždaryti ne mažiau kaip 1,5 m aukščio (agresyviems šunims – 1,8 m) aptvertuose voljeruose.
 
46. Privačiose valdose ne ūkinės paskirties gyvūnų laikymo statiniai, kuriuos statyti nereikia leidimo ir projekto (mažų žvėrelių ir paukščių narvai bei karvelidės, voljerai, būdos ir pan.), turi būti ne arčiau kaip 2 m nuo kaimyninių sklypų ribos. Atstumai gali būti keičiami tik turint kaimyninių valdų savininkų raštiškus sutikimus.
 
47. Be raštiško kaimyno sutikimo individualioje valdoje šuo (išskyrus dekoratyvinių veislių) negali būti pririšamas arčiau kaip 5 metrai nuo kaimyno gyvenamųjų patalpų. Daugiabučiuose namuose šunis (išskyrus dekoratyvinių veislių) galima laikyti, gavus daugiau negu pusės laiptinės butų savininkų raštišką sutikimą.
 
48. Uždaroje savininko valdoje, kurios tvora ne žemesnė kaip 1,5 m (agresyviems šunims ir pavojingiems – 1.8 m) šunys gali būti nepririšti, tačiau prie įėjimo į valdą turi būti pakabintas įspėjamasis ženklas ir užrašas (ženklas – baltas 25 cm kraštinių ilgio trikampis su 3 cm pločio raudonu apvadu, kurio viduryje pavaizduotas juodas šuns galvos profilis, užrašas – ,,Palaidas šuo"). Nakties metu šis ženklas turi būti apšviestas.
 
49. Uždarose rakinamose patalpose (gyvenamosiose patalpose, sandėliuose, įvairios paskirties vagonėliuose, šiltnamiuose, ūkiniuose pastatuose ir kt.) šunys apsaugai gali būti laikomi palaidi, o patalpos be perspėjimo ženklų.
 
50. Specialiai apmokyti šunys gali būti palaidi aptvertose saugojimo vietose (atvirų sandėlių, sodų, gyvulių laikymo teritorijose ir pan.), tik turint leidimą. Šį leidimą išduoda Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
 
51. Jeigu viešojoje vietoje šalia šunų ir kačių nėra šeimininkų, gyvūnai laikomi bešeimininkiais (su žetonais - bepriežiūriais).
 
52. Viešosiose vedžiojimo vietose gyvūnu besirūpinantis asmenys šunis turi būti vedžioti su pavadėliu ir antsnukiu (išskyrus mažus dekoratyvinių veislių šunis arba kai tam tikrų veislių šunims antsnukiai nepritaikyti ar jų negamina). Šunys neturi kelti grėsmės praeiviams, prie pašalinių žmonių, pavadėlis turi būti sutrumpintas iki 1 m. Gyvūnu besirūpinantys asmenys, vedžiodami, vesdami gyvūnus, privalo turėti reikiamas priemones (maišelius, semtuvus ar kitas priemones) ir jiems priteršus, taip pat priteršus daugiabučio namo koridorių, kitas bendrojo naudojimo vietas, transporto priemones, nedelsiant privalo surinkti ar išvalyti ekskrementus. Atsisakius tai padaryti, savininkai ar atsakingi asmenys atsako pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 110, 161 str.
 
53. Vagystės, grobimo, smurto, ginkluoto užpuolimo, įsiveržimo į privačias valdas atveju šunų savininkai ar tam įpareigoti asmenys turi teisę panaudoti šunis laikomus pagal šių taisyklių reikalavimus kaip gynybos priemonę.
 
54. Konfliktines situacijas, kilusias dėl gyvūnų įsigijimo, laikymo daugiabučiuose namuose sprendžia komisija sudaryta Trakų rajono savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu sudaryta komisija.
 
55. Daugiabučių namų butų savininkui arba nuomininkui leidžiama nuolat laikyti ne daugiau kaip du šunis, dvi kates ir vieną šuniukų arba kačiukų vadą iki 4 mėnesių amžiaus.
 
56. Gyvūnų savininkai privalo užtikrinti vykdančių specialius pavedimus valstybės, savivaldybės pareigūnų ir tarnautojų bei inžinierinių komunikacijų priežiūrą atliekančių tarnybų darbuotojų (policijos, antstolių, šilumos tiekimo, vandentiekio, dujų, eletros tinklų ) saugumą.
 
57. Gyvūnų savininkai privalo:
 
57.1. turėti šuns registracijos pažymėjimą, pasą arba VMVT pažymėjimą.

57.2. viešojoje vietoje šuo turi turėti registracijos žetoną arba kitą tapatybės nustatymo ženklą.

57.3. sarginiams šunims, kurie laikomi įmonių, įstaigų, organizacijų teritorijose, automobilių stovėjimo aikštelėse, kituose objektuose, privalo turėti VMVT išduotą pažymėjimą;

57.4. nedelsiant pranešti apie įtariamą užkrėstą, užsikrėtusį ir sergantį pasiutlige gyvūną veterinarijos gydytojui ar VMVT;


 IV. ŽIAURUS ELGESYS SU GYVŪNAIS

58. Draudžiama žiauriai elgtis su gyvūnais ir juos kankinti, bet kokiomis priemonėmis tiesiogiai ar netiesiogiai propaguoti ir skatinti žiaurų elgesį su gyvūnais, jų kankinimą, kurstyti smurtą prieš gyvūnus.

59. Žiauriu elgesiu su gyvūnais, jų kankinimu laikomi šie veiksmai:
 
59.1. sąmoningas gyvūnų padarymas bešeimininkiais ar bepriežiūriais;

59.2. veterinarinės pagalbos nesuteikimas, kai gyvūnams tokia pagalba būtina;

59.3. gyvūnų gąsdinimas, sužeidimas ar nužudymas, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

59.4. gyvūnų naudojimas taikiniams;

59.5. gyvūnų kovų ar kovų su gyvūnais organizavimas, gyvūnų treniravimas kovoms;

59.6. zoofiliniai veiksmai su gyvūnais;

59.7. gyvūnų skerdimas jų neapsvaiginus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

59.8. gyvūnų operavimas jų nenuskausminus, išskyrus teisės aktuose numatytus atvejus;

59.9. veterinarinės procedūros, siekiant pakeisti gyvūnų išvaizdą ar gyvūnų fiziologines funkcijas (ausų, barzdelių, skiauterių, snapų, uodegų trumpinimas, balso stygų, ragų, nagų, sparnų, kanopų ir ilčių pažeidimas ar pašalinimas, plunksnų išpešimas ar pašalinimas kitu būdu ir kt.), pažeidžiant gyvūnų kūno dalių, minkštųjų audinių ar kaulų struktūrą, išskyrus gyvūnų kastravimą ir kitus teisės aktuose numatytus atvejus arba veterinarines procedūras, atliekamas 64.10. veterinarijos gydytojo sprendimu dėl gyvūno sveikatos;

59.10. gyvūnų galimybes stimuliuojančių medžiagų, didinančių gyvūnų produktyvumą, darbingumą, sportinius rezultatus, naudojimas, išskyrus teisės aktuose leidžiamų medžiagų naudojimą ar kitus teisės aktuose numatytus atvejus;

59.11. gyvūnų sveikatai žalingų ar erzinančių cheminių medžiagų bei kitų priemonių ir įrenginių, sukeliančių gyvūnams baimę, stresą, kančias ar žalingas pasekmes jų sveikatai ir gerovei, naudojimas;

59.12. gyvūnų mokymas ir dresavimas, sukeliant jiems skausmą ir baimę, naudojant dirbtinai žalojančias ar skausmą, kančią sukeliančias priemones;

59.13. gyvūnų agresijos kitų gyvūnų ar žmonių atžvilgiu skatinimas dresuojant gyvūnus, išskyrus tarnybiniais tikslais naudojamų gyvūnų dresavimą;

59.14. gyvūnų veisimas, sukeliantis žalingas pasekmes gyvūnų sveikatai ir gerovei;

59.15. gyvūnų laikymas jų rūšies, amžiaus, fiziologijos ir elgsenos neatitinkančiomis teisės aktuose nustatytomis sąlygomis;

59.16. netinkamų, žalingų gyvūnų laikymo, priežiūros ar darbo įrenginių taikymas gyvūnams;

59.17. nepakankamas gyvūnų šėrimas ar girdymas;

59.18. poilsio laiko gyvūnams nesuteikimas, atsižvelgiant į jų fiziologinius poreikius;

59.19. gyvų gyvūnų naudojimas kitiems gyvūnams šerti, išskyrus atvejus, kai šiuos gyvūnus būtina šerti gyvūnais pagal gyvūnų biologiją ir jų neįmanoma šerti kitaip (visais atvejais gyvūnų augintinių naudojimas gyvūnams šerti draudžiamas);

59.20. gyvūnų vežimas, pažeidžiant gyvūnų gerovę vežimo metu reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus;

59.21. gyvūnų naudojimas reklamai, filmavimui, fotografavimui, parodose ir kituose renginiuose, jeigu dėl to gyvūnams sukeliamas skausmas, baimė, kančia, gyvūnai verčiami pranokti jų įgimtus gebėjimus ar yra luošinami;

59.22. laukinių gyvūnų, kurie buvo prižiūrimi žmogaus, paleidimas į laisvę, jeigu šie gyvūnai nebuvo tinkamai paruošti gyventi natūralioje aplinkoje;

59.23. gyvūno savininko ar laikytojo sutikimas atlikti šios dalies 59.1–59.22 punktuose nurodytus veiksmus ar sąlygų atlikti tokius veiksmus sudarymas;

59.24. kiti veiksmai, sukeliantys gyvūnų žūtį, skausmą, kančią, pavojų gyvūnų sveikatai ar gyvybei, išskyrus teisės aktuose nustatytus atvejus.

60. Už žiaurų elgesį su gyvūnais ir gyvūnų kankinimą asmenys traukiami administracinėn ar baudžiamojon atsakomybėn.
 
61. Iš gyvūnų savininkų ar laikytojų, kurie kankina gyvūnus ar žiauriai elgiasi su jais, teismo sprendimu gyvūnai gali būti Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka paimti parduoti, perduoti kitam gyvūno laikytojui (įskaitant perdavimą gyvūnų globėjui) ar nugaišinti.
 
62. Kol teismas priims sprendimą dėl gyvūno, kuriam dėl žiauraus elgesio su juo ar jo kankinimo gresia suluošinimas ar žūtis, savivaldybės administracijos direktoriaus įgaliotas asmuo, dalyvaujant Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos veterinarijos gydytojui ir policijos pareigūnui, jeigu būtina užtikrinti viešąją tvarką, turi paimti tokį gyvūną ir perduoti jį gyvūnų globėjui.

V. VEIKSMAI, NELAIKOMU ŽIAURIU ELGESIU SU GYVŪNAIS IR JŲ KANKINIMU

63. Žiauriu elgesiu su gyvūnais ar jų kankinimu nelaikomi šie veiksmai:

63.1. akvakultūros gyvūnų gaudymas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

63.2. gyvūnų medžiojimas, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

63.3. pagal su savivaldybės administracija suderintas kačių kastravimo programas laisvėje sugautų ir kastruotų bešeimininkių kačių paleidimas į laisvę;

63.4. gyvūnų kastravimas;

63.5. netyčinis gyvūno sužeidimas ar nužudymas;

63.6. gyvūnų nužudymas likviduojant gyvūnų užkrečiamąsias ligas, visuomenės sveikatos, gyvūnų sveikatos ir gerovės, aplinkos apsaugos tikslais, vadovaujantis teisės aktų reikalavimais;

63.7. gyvūnų nužudymas neatidėliotinais atvejais, kai būtina nutraukti sunkiai sužeisto gyvūno kančias;

63.8. kitų poveikio priemonių, pašalinančių grėsmę, taikymas gyvūnams ar jų nužudymas, kai gresia realus pavojus žmogui ar kitam gyvūnui;

63.9. gyvūnų nugaišinimas, naudojant tik veterinarinius vaistus, kiti nugaišinimo būdai yra draudžiami;

63.10. graužikų, kenksmingų vabzdžių ir erkių naikinimas jiems naikinti skirtais metodais ir priemonėmis;

63.11. bandymų su gyvūnais atlikimas, turint Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos išduotą leidimą.

64. Nugaišinti gyvūnus gali tik veterinarijos gydytojas, turintis veterinarijos praktikos licenciją, ar jo pavedimu – veterinarijos felčeris.
 
65. Esant šio punkto straipsnio 7, 8 papunkčiuose nurodytoms aplinkybėms, kai veterinarijos gydytojo pagalba nėra galima, arba kitais įstatymuose numatytais ypatingais atvejais, gyvūnus gali nužudyti kitas asmuo.
 
66. Šiose taisyklėse ir kituose teisės aktuose numatytais atvejais gyvūnas nužudomas taip, kad kuo mažiau fiziškai ir psichiškai kentėtų. 
 
Pasirenkamas toks gyvūno nužudymo būdas, kuris:
 
66.1. sukeltų greitą gyvūno sąmonės netekimą ir mirtį;

66.2. pradedamas stipriu bendros nejautros sukėlimu ir baigiamas procedūra, sukeliančia galutinę ir tikrą mirtį.

67. Prieš pašalinant gaišeną privaloma įsitikinti, kad gyvūnas yra nugaišęs.

VI. AGRESYVIŲ ŠUNŲ ĮVEŽIMAS, ĮSIGIJIMAS, LAIKYMAS REGISTRAVIMAS, VEISIMAS, DRESAVIMAS, PREKYBA JAIS BEI JŲ PAĖMIMAS

68. Agresyviems šunims priskiriami kovinių ir pavojingų veislių šunys ir jų mišrūnai:
 
68.1. Amerikiečių pitbulterjeras (kovinių šunų veislė);

68.2. Bandogas (amerikiečių mastifas, kovinių šunų veislė);

68.3. Amerikiečių Stafordšyro terjeras (pavojingų šunų veislė);

68.4. Stafordšyro bulterjeras (pavojingų šunų veislė);

68.5. Amerikiečių buldogas (pavojingų šunų veislė);

68.6. Argentinos dogas (pavojingų šunų veislė);

68.7. Fila Brasileiro (Brazilų mastifas, pavojingų šunų veislė);

68.8. Kangalas (Turkų aviganis, pavojingų šunų veislė);

68.9. Kaukazo aviganis (pavojingų šunų veislė);

68.10. Pietų Rusijos aviganis (pavojingų šunų veislė);

69. Agresyvius šunis įsigyti, laikyti, veisti, dresuoti ir jais prekiauti gali tik asmenys, turintys Trakų rajono savivaldybės administracijos leidimus.
 
70. Leidimai, nurodyti šių taisyklių 38 punkte, neišduodami asmenims:
 
70.1. jaunesniems negu 18 metų;

70.2. įrašytiems į sveikatos priežiūros įstaigos įskaitą dėl alkoholizmo, narkomanijos ar psichinės ligos;

70.3. teistiems už tyčinius smurtinius nusikaltimus, jeigu teistumas neišnykęs arba nepanaikintas;

70.4. nepateikusiems pažymos, kad jie yra išklausę atitinkamą mokymo programą, kurią tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija;

70.5. gyvenantiems kartu su asmenimis, nurodytais šios dalies 70.2 ir 70.3 punktuose;

70.6. Savivaldybė arba kitos įgaliotos institucijos agresyvius šunis gali paimti:

70.7. kai atsiranda šių taisyklių 70.2 , 70.3 ir 70.5 punktuose numatyti pagrindai;

70.8. panaikinus leidimą laikyti agresyvų šunį;

70.9. sustabdžius leidimo laikyti agresyvų šunį galiojimą, iki išnyks leidimo sustabdymo pagrindai;

70.10. mirus šuns savininkui, iki jo įpėdiniui bus išduotas leidimas laikyti agresyvų šunį;

70.11. mirus šuns savininkui, jei įpėdinis nepriėmė palikimo ar įpėdiniui atsisakyta išduoti leidimą laikyti agresyvų šunį.

71. Paimti agresyvūs šunys realizuojami. Realizavus šunį, gauti pinigai, atskaičius realizavimo išlaidas, grąžinami šuns savininkui ar įpėdiniui (išskyrus atvejį, jeigu įpėdinis nepriėmė palikimo).
 
72. Agresyvūs šunys gali būti laikomi tik atsakingo asmens atskiroje, nuosavoje, uždaroje (aptvertoje), užrakintoje valdoje ar uždaroje (aptvertoje) valdoje prie nuosavo namo, kuriame gyvena tik viena šeima. Gyvenant kelioms atskiroms šeimoms - tik gavus raštišką kitų šeimų pilnamečių narių sutikimą.
 
73. Leidžiama įsigyti, laikyti ir vedžioti tiktai sterilizuotus kovinių veislių šunis ir jų mišrūnus.
 
74. Lietuvos Respubliką įvežti kovoms išvestų veislių šunis ir jų mišrūnus, juos veisti ir jais prekiauti yra draudžiama.
 
75. Kitus agresyvius šunis įvežti į Lietuvos Respubliką, veisti, dresuoti, ženklinti ir jais prekiauti, taip pat agresyvius šunis įsigyti ir laikyti gali tik asmenys, turintys savivaldybės ar Vyriausybės įgaliotos institucijos išduotus leidimus.
 
76. Visi agresyvių veislių šunys ir jų mišrūnai turi būti identifikuoti tatuiruote arba mikroprocesoriumi.
 
77. Agresyvius šunis dresuoti gali tik asmenys, turintys išduotą Lietuvos kinologų draugijos dresuotojo pažymėjimą.

VII. GYVŪNŲ VEISIMAS, VEŽIMAS

78. Gyvūnų augintinių veisimas turi būti tikslinis, planuojamas ir neatsitiktinis.
 
79. Asmenys, užsiimantys versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti teisės aktuose nustatytų reikalavimų laikymąsi ir teisės aktuose nustatytais atvejais turėti veterinarinį patvirtinimą.
 
80. Gyvūnų augintinių savininkai, išskyrus asmenis, užsiimančius versliniu gyvūnų augintinių veisimu, privalo užtikrinti, kad jų laikomi gyvūnai augintiniai nesidaugintų, išskyrus atvejus, kai jie užtikrina gyvūnų augintinių jauniklių perdavimą naujiems savininkams (neįskaitant jų perdavimo gyvūnų globėjui) arba rūpinasi jais patys.
 
81. Perduodant kates, šunis ar šeškus, taip pat šių gyvūnų jauniklius kitam savininkui, šie gyvūnai turi būti paženklinti mikroschema arba turėti kitą tapatybės nustatymo ženklą ir būti užregistruotais Gyvūnų augintinių registro duomenų bazėje.
 
82. Draudžiama veisti genetiškai nevisaverčius gyvūnus augintinius su akivaizdžiai matomomis genetinėmis ligomis, apsigimimais ar patologijomis.
 
83. Draudžiama kryžminti skirtingų laukinių rūšių gyvūnus, taip pat laukinių ir gyvūnų augintinių rūšių gyvūnus, išskyrus pagal patvirtintas programas atliekamus mokslinius eksperimentus.
 
84. Kiti gyvūnai veisiami pagal jų veisimą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.
 
85. Visuomeninėse transporto priemonėse gyvūnus leidžiama vežti pagal galiojančias Keleivių ir bagažo vežimo ir šias taisykles. Keliaudamas savininkas privalo turėti šuns ar katės dokumentus, pagal kuriuos galima būtų gyvūną identifikuoti, įvertinti jo sveikatos būklę, vakcinacijos datą ir skiepų galiojimą.
 
86. Gyvūnus galima vežti tik specialiai paruoštu transportu. Skirtingų rūšių, taip pat sužeisti ar ligoti gyvūnai turi būti vežami atskirai.
 
87. Gyvūnų transportavimo metu užtikrinti, kad gyvūnai nebus žalojami ir nepatirs streso. Ilgesnio vežimo metu gyvūnai turi būti reguliariai maitinami ir girdomi.

VIII. benamių kačių populiacijos mažinimas

88. Benamių kačių populiacijos mažinimą gali vykdyti bet kuris asmuo, jei jis laikosi visų šiame skyriuje ir kituose teisės aktuose nustatytų reikalavimų.
 
89. Benamių kačių populiacijos mažinimas vykdomas tokiais etapais:
 
89.1. benamių kačių šėrimas, kad būtų pasirengta jų sugavimui;

89.2. benamių kačių sugavimas;

89.3. benamių kačių skiepijimas nuo pasiutligės;

89.4. benamių kačių sterilizavimas;

89.5. benamių kačių paleidimas toje teritorijoje, kurioje jos buvo sugautos.

90. Asmuo, ketinantis vykdyti benamių kačių populiacijos mažinimą, turi kreiptis į seniūniją, kurios teritorijoje bus atliekami populiacijos mažinimo veiksmai. Seniūnija, atsižvelgdama į asmens pasiūlymus, teritorijos ypatumus ir kitas aplinkybes, išrenka vietą, kurioje bus galima šerti kates. Kačių šėrimo vieta turi būti žmonių nelankoma ar mažai lankoma, kiek galima nuošalesnė, atokiau nuo gydymo, švietimo įstaigų, visuomeninių pastatų ir gyvenamųjų namų.
 
91. Išrinkusi vietą, seniūnija surašo kačių šėrimo vietos parinkimo aktą, kuriame nurodo: seniūnijos pavadinimą, akto surašymo datą, akto numerį, kačių šėrimo vietos adresą ar vietą, asmens, kuris šers kates, vardą, pavardę, gyvenamąją vietą, telefono numerį, elektroninio pašto adresą (jei turi). Akte turi būti nurodyta, kad asmuo susipažino su benamių kačių populiacijos mažinimo reikalavimais, nurodytais Taisyklėse, įsipareigoja jų laikytis ir teikti reikalingą informaciją Savivaldybės pareigūnams. Aktą pasirašo seniūnas ir asmuo, kuris vykdys benamių kačių populiacijos mažinimą. Prie akto pridedama kačių šėrimo vietos schema.
 
92. Benames kates galima šerti tik toje vietoje, kurią nustatė seniūnija. Benamės katės šeriamos turint tikslą jas sugauti ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su kačių populiacijos mažinimu. Draudžiama šerti kates, jei tai nesusiję su jų populiacijos mažinimu.
 
93. Asmuo, šeriantis kates, pasibaigus šėrimui, turi sutvarkyti šėrimo vietą (surinkti maisto likučius, šiukšles, indus ir panašiai) ir nuolat ją prižiūrėti, valyti, tvarkyti.
 
94. 87. Gaudant benames kates, draudžiamas kenksmingas elgesys su gyvūnais, turi būti užtikrinta, kad katė patirs kiek įmanoma mažesnį stresą ir nebus padaryta žalos jos sveikatai.
 
95. Benamės katės turi būti skiepijamos ir sterilizuojamos laikantis nustatytos skiepijimo ir sterilizavimo metodikos, siekiant išvengti žalos gyvūnui. Benames kates sterilizuoti gali tik licenciją turintis veterinarijos gydytojas. Paskiepyta ir sterilizuota katė prieš paleidimą gali būti pažymėta nukerpant vienos ausies trečdalį kaušelio.
 
96. Paskiepytas ir sterilizuotas kates asmenys paleidžia toje pačioje vietoje, kurioje jos buvo sugautos, ir gali jas toliau šerti ir prižiūrėti. Asmenys, atliekantys benamių kačių populiacijos mažinimą, privalo kaupti ir saugoti duomenis apie paskiepytas ir sterilizuotas kates. Šią informaciją jie privalo pateikti suinteresuotoms institucijoms pagal jų prašymus.
 
97. Įstaiga, kuri rūpinasi benamių gyvūnų gaudymu, negali gaudyti pažymėtų benamių kačių, išskyrus atvejus, kai katė kelia grėsmę kitiems gyvūnams, asmenų turtui ar pačiai katei akivaizdžiai reikalinga veterinaro pagalba.

IX. BENAMIŲ GYVŪNŲ GAUDYMAS

98. Benamių šunų ir kitų gyvūnų gaudymą organizuoja Savivaldybės administracija, pagal sutartis su kompetentingomis įstaigomis, bendrijomis, gyvūnų globos draugijomis ar kitomis organizacijomis, įteisinusiomis savo veiklą įstatymų nustatyta tvarka.
 
99. Sugauti benamiai neveisliniai šunys ir katės 3 paras globojami įmonėje, kuri yra sudariusi su Savivaldybės administracija sutartį. Jei per tą laikotarpį neatsiranda savininkas ar norinčių priglausti gyvūną, įmonė tampa gyvūno savininku. Jei pagaunami registruoti ir turintys ženklus šunys ir katės, pranešama gyvūno savininkui. Pastarasis turi sumokėti už šuns, katės sugavimą, laikymą ir priežiūrą. Jeigu savininko adresas nežinomas, o pagautasis šuo turi registracijos žetoną arba kitą tapatybės nustatymo ženklą, per 10 dienų pranešama Lietuvos kinologų draugijai, kad gyvūnas būtų identifikuotas. Nenustačius šuns ar katės šeimininko, jis gali būti atiduotas asmeniui, panorusiam šį gyvūną globoti.

X. ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ IR NAMINIŲ PAUKŠČIŲ LAIKYMAS

100.Ūkinės paskirties gyvūnai ganomi tik privačiose ar išsinuomotose teritorijose.

101.Ūkinės paskirties gyvūnai, auginami arba laikomi maisto, vilnos, odos ar kailių gavybai arba kitais ūkininkavimo tikslais, turi būti laikomi vadovaujantis Ūkinės paskirties gyvūnų gerovės reikalavimais, kuriuos tvirtina Lietuvos Respublikos Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo vieta turi atitikti sanitarijos, higienos ir veterinarijos reikalavimus. Gyvūnų savininkai, laikantys gyvūnus pelno tikslais, turi įstatymų nustatyta tvarka įregistruoti savo veiklą.

102.Gyvenamosiose vietovėse gyvenantys asmenys asmeninio ūkio tikslais turi teisę kaupti tirštą mėšlą ne ilgiau kaip 6 mėnesius uždengtose ir ne ilgiau kaip 7 kalendorines dienas neuždengtose lauko rietuvėse, priekabose ar mėšlidėse. Srutos renkamos į sandarią duobę, kuri pripildoma ne daugiau kaip 2/3 tūrio ir kas mėnesį išvaloma bei dezinfekuojama. Miestuose ir miesteliuose draudžiama naudoti srutas dirvos tręšimui.

103. Lauko rietuvė iš visų pusių apjuosiama žemių pylimu, kad visą mėšlo saugojimo laikotarpį nebūtų srutų ištekėjimo už pylimo ribų. Prieš kraunant mėšlą, aikštelės dugnas išbetonuojamas arba supilamas 50 cm aukščio orasausių durpių, pjuvenų arba 70 cm smulkintų šiaudų ar medžių lapų pasluoksnis. Rietuvė uždengiama plėvele, durpėmis, žemėmis arba smulkintais šiaudais. Srutos ir mėšlas tvarkomi vadovaujantis LR aplinkos ministro ir LR žemės ūkio ministro 2005 m. liepos 14 d. įsakymu Nr. D1-367/3D-342 ,,Dėl aplinkosauginių reikalavimų mėšlui tvarkyti patvirtinimo“ (Žin., 2005, Nr.92-3434) reikalavimais.

104. Kiekvienas galvijų, kiaulių, avių ir ožkų laikytojas Lietuvos Respublikos Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka pildo laikomų gyvulių apskaitos žurnalą, atsako už turimų gyvulių ženklinimą, informacijos apie gyvulių skaičiaus pokytį pateikimą.

105. Ūkinės paskirties gyvūnų laikymo patalpos, gardai, loviai, ėdžios ir kiti įrengimai turi būti reguliariai valomi ir dezinfekuojami. Mėšlas, srutos ir nesuėsti ar išbarstyti pašarai turi būti nuolatos šalinami, kad nebūtų nemalonaus kvapo, kuris galėtų privilioti muses arba graužikus. Reguliariai turi būti atliekama deratizacija, dezinsekcija, dezinfekcija.

106. Gyvūnų laikytojai, įtarę, kad jų laikomi gyvuliai serga užkrečiamąja liga, nedelsdami praneša VMVT ir imasi būtiniausių priemonių, kad liga neplistų.

107. Ūkinės paskirties gyvūnai nepririšti gali būti laikomi tik uždaroje savininko valdoje. Atviroje (ir uždaroje) savininko valdoje ūkinės paskirties gyvūnai laikomi taip, kad nepadarytų žalos greta esančių valdų savininkų nuosavybei, nesužalotų žmonių. Už savininko valdų ūkinės paskirties gyvūnai vedami tik su pavadėliu.

108. Ūkinės paskirties gyvūnais galima prekiauti tik Vyriausybės įgaliotų institucijų nustatyta tvarka įregistruotoje ūkinėje turgavietėje.

109.Draudžiama:

109.1. laikyti ir ganyti ūkinės paskirties gyvūnus daugiabučių namų gyvenamosiose ar ūkinės paskirties patalpose (sandėliukuose) ir bendrosios paskirties teritorijose bei kaupti mėšlą.

109.2. ganyti aikštėse, parkuose, skveruose, soduose, pakelėse ir kitose bendrojo naudojimo Savivaldybės administracijos prižiūrimose teritorijose.

109.3. pririšti ūkinės paskirties gyvūnus šalia kelio taip, kad jie trukdytų eismui.

110. Asmuo, sulaikęs bepriežiūrį ar pasiklydusį gyvūną (ar jo prieauglį), privalo tuojau parnešti apie tai gyvūno savininkui ir grąžinti jam gyvūną (ar jo prieauglį ) arba, jeigu savininkas ar jo adresas nežinomas, per tris dienas pranešti apie gyvūno sulaikymą policijai ar Savivaldybės administracijai. Policija ar Savivaldybės administracija imasi priemonių naminio gyvūno savininkui surasti ir laikantis veterinarijos taisyklių, ieškojimo laiku perduoda jį išlaikyti bei naudotis sulaikiusiam asmeniui arba artimiausiam žemės ūkio veikla užsiimančiam ir tinkamai išlaikyti galinčiam asmeniui. Jeigu savininkas paaiškėja per vieną mėnesį, o smulkiųjų gyvūnų – per dvi savaites nuo jų perdavimo išlaikyti ir naudotis dienos, gyvūnas grąžinamas savininkui. Savininkas privalo atlyginti išlaikiusiam gyvūną asmeniui visas išlaidas, įskaitant naudą, gautą iš naudojimosi juo.

111. Neatsiradus savininkui ar nepavykus jo nustatyti, jis netenka nuosavybės teisės į gyvūną. Šiuo atveju gyvūnas įstatymų nustatyta tvarka, neatlygintinai tenka jį išlaikiusio asmens nuosavybėn.

112. Ūkiniai gyvūnai skerdyklose laikomi, svaiginami, skerdžiami laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

113. Skersti ūkinius gyvūnus religinių apeigų tikslu galima tik prieš tai juos apsvaiginus teisės aktų nustatytais metodais ir laikantis skerdžiamų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

114. Asmeniniam vartojimui ne skerdyklose skerdžiami ūkiniai gyvūnai turi būti skerdžiami teisės aktų nustatyta tvarka.

115. Ūkiuose auginami kailiniai žvėreliai, paukščių peryklose paukščių jaunikliai iki 72 valandų amžiaus ir embrionai turi būti nužudomi teisės aktuose nustatytais metodais, laikantis žudomų gyvūnų apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų.

116. Ūkiniai gyvūnai turi būti apsaugoti nuo išgąsčio, skausmo arba kančių juos perkeliant, varant į aptvarus, pančiojant, svaiginant, skerdžiant arba nužudant.

XI. VETERINARIJOS REIKALAVIMAI

117. Nesveiki gyvūnai turi būti nedelsiat gydomi veterinarijos gydytojo. Draudžiamas nesveikų gyvūnų kontaktas su sveikaisiais. Privaloma vykdyti veterinarijos gydytojo nurodymus, susijusius su gyvūno sveikata ir priežiūra.

118. Visi laikomi gyvūnai, nepriklausomai nuo jų amžiaus, potencialūs pasiutligės platintojai, turi būti vakcinuojami nuo pasiutligės ne rečiau kaip vieną kartą kas 12 mėnesių, jeigu kitaip nenurodyta vakcinos gamintojo instrukcijoje. Rekomenduojama šunis ir kates kasmet vakcinuoti nuo infekcinių ligų (maro, infekcinio hepatito, gastroenterito, ir kt.) taip pat atlikti dehelmintizaciją pagal veterinarijos gydytojo nurodytą grafiką. Jauni šunys pirmą kartą skiepijami nuo pasiutligės suėjus 3 mėnesiams.

119. Jei šuo, katė ar kitas gyvūnas apkandžiojo, apdraskė ar kitaip sužeidė žmones, gyvūnus, apie tai savininkas nedelsdamas turi pranešti sveikatos apsaugos įstaigai ir VMVT.

120. Kiekvienu atveju savininkas, kurio gyvūnas apkandžiojo kitus gyvūnus ar žmones, apkandžiojusį gyvūną turi izoliuoti 14 parų ir sudaryti sąlygas veterinarijos specialistui jį stebėti.

121. Esant reikalui, į stebėjimui skirtas patalpas, įtariami užkrėsti pasiutlige gyvūnai turi būti vežami gyvūnams vežti skirtuose konteineriuose ar narvuose.

122. Įtariant pasiutligę, benamiai ar pasiklydę gyvūnai augintiniai turi būti laikomi globos namuose ne mažiau kaip 14 dienų, kad būtų galima išaiškinti jų kontaktus su kitais gyvūnais ir žmonėmis bei suteikti gyvūnų laikytojams pakankamai laiko juos surasti ir atsiimti.

123. Jei šuo ar katė nugaišo dėl nežinomų priežasčių, būtina išsaugoti gaišeną ir pranešti VMVT.

XII. BIČIŲ PRIEŽIŪROS IR LAIKYMO REIKALAVIMAI

124.Šie reikalavimai privalomi visiems Trakų rajono savivaldybės teritorijoje bičių laikymu bei priežiūra ir bitininkystės produktų tvarkymu užsiimantiems fiziniams ir juridiniams asmenims – bitininkams.

125. Pagrindinės sąvokos:
 
125.1. bitės - naminiai gyvūnai, tradiciškai laikomi žmonių poreikiams tenkinti;

125.2. bičių avilys – bičių šeimai gyventi tinkamas būstas;

125.3. bičių šeima – Apis mellifera bitės (bitės darbininkės, bitė motinėlė, tranai), gyvenančios viename bičių avilyje;

125.4. bičių spiečius- nauja bičių šeima, išspietusi iš pagrindinės šeimos;

125.5. bičių laikytojas - fizinis ar juridinis asmuo, laikantis arba prižiūrintis nors vieną bičių šeimą (avilį su bitėmis), arba išnuomojantis savo teritoriją bičių laikymui;

125.6. bitynai - vietos, kuriose išdėstomi aviliai su bičių šeimomis;

125.7. bitininkavimo tradicijos - nusistovėję veiklos principai atsižvelgiant į žmonių poreikius ir bičių fiziologiją;

125.8. bičių produktai - medus, lipčius, bičių vaškas, bičių pienelis, bičių duona, nektaras ir kt.;

125.9. medkopis - korių su medumi ėmimas iš avilio žmonių poreikiams;

125.10. blokuoti daugiaaukščiai aviliai, bičių fermos, platformos - blokuoti aviliai įvairiomis formomis ir būdais, laikomi stacionariai arba pritaikyti pervežti;

125.11. šiltas metų laikas - aktyvus bičių skraidymo laikotarpis esant pakankamai aplinkos temperatūrai nuo balandžio 1dienos iki spalio 1 dienos;

125.12. sanitarinė apsaugos zona – aplink stacionarų taršos šaltinį arba keletą šaltinių, taip pat šalia kelių esanti teritorija, kurioje dėl galimo neigiamo poveikio žmonių sveikatai galioja nustatytos specialiosios žemės naudojimo sąlygos;

125.13. bitynas turi būti registruotas ir privalo turėti patvirtintos formos bityno pasą, kurį išduoda Trakų rajono Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba.

125.14. įsigijus bityno pasą, bet ne vėliau kaip per 30 dienų, visi bityno aviliai sunumeruojami (numeris pritvirtinamas bitininkui priimtinoje vietoje).

125.15. išvežus bityną ar jo dalį prie medingųjų augalų, jis turi būti pažymėtas įspėjamuoju ženklu „Atsargiai bitės“. Ant įspėjamojo ženklo turi būti nurodytas bityno paso numeris.

125.16. draudžiama laikyti bites gamybinių objektų sanitarinėse apsaugos zonose.

125.17. prieš atliekant bičių avilių priežiūrą, medkopį ar kitus darbus, susietus su avilių atidarymu, turi būti įspėjami asmenys, kurie gali nukentėti dėl bičių suerzinimo atidarius avilius.

125.18. bičių laikytojai turi laikytis Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos patvirtintų veterinarijos reikalavimų.

125.19. atstumas nuo vandens telkinių, kurie naudojami gyventojų poilsiui, sportui, gyvuliams girdyti, - ne mažiau kaip 100 m, arba bitynas turi būti aptvertas tvora/apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio.

125.20. avilių lakos turi būti atgręžtos į bičių savininko sklypo vidurį.

126. Sodų bendrijose, gyvenamosiose vietose:
 
126.1. laikyti ne daugiau kaip 1 bičių šeimą 1 are žemės;

126.2. atstumas nuo tako, kuriuo vaikščioja žmonės – ne mažiau kaip 10 m;

126.3. atstumas nuo vieškelio – ne mažiau kaip 20 m;

126.4. atstumas nuo kito žemės sklypo savininko sklypo ribos - ne mažiau kaip 5 m;

126.5. jei nesilaikoma 126.1 punkto rekomendacijų, turi būti visų besiribojančių teritorijų kaimynų raštiškas sutikimas, laikyti toje teritorijoje bites;

126.6. jei nesilaikoma 126.2 ir 126.3 punktų rekomendacijų, bitynas turi būti aptvertas tvora arba apsodintas gyvatvore ne žemesne kaip 2 m aukščio;

126.7. jei nesilaikoma 126.4 punkto rekomendacijų, turi būti kaimynų raštiškas sutikimas laikyti toje teritorijoje bites;

126.8. aviliai turi būti pastatyti toliau kaip 3 kilometrų atstumu nuo sąvartynų, atliekų valymo, surinkimo, perdirbimo ir naikinimo objektų, užterštų vandens telkinių ir kitų užterštų teritorijų (šis reikalavimas netaikomas, kai bitės žiemoja).

.Reikalavimai vežiojamam bitynui:

127. pervežamų avilių lakos turi būti aklinai uždarytos, ventiliacinių grotelių skylutės sumažintos iki 3 mm.
 
127.1. bičių pervežimui naudoti techniškai tvarkingas transporto priemones, pasirinkti saugų greitį, laiką ir maršrutą užtikrinant žmonių ir gyvūnų saugumą;

127.2. atstumas nuo kaimyninių pastatų ar gyvulių ganyklų ne mažiau kaip 100 m. Jei nesilaikoma šio reikalavimo, turi būti raštiškas susitarimas tarp besiribojančių žemės sklypų savininkų (naudotojų) ir bičių laikytojo;

127.3. bičių laikytojas, kuris stato avilius arti medingųjų augalų savininko žemės sklypo, raštiškai susitaria su medingųjų augalų sklypo savininku (naudotoju).

128. Bičių laikytojai atlygina visas išlaidas, susijusias su jiems priklausančių gyvūnų padaryta žala žmonių sveikatai ir turtui.
 
129. Reikalavimai bitynams taikomi aktyvios bičių veiklos metu.
 
130. Laukinių bičių šeima nuosavybės teise priklauso žemės sklypo, kuriame ji yra sugauta, savininkui.
 
131. Bičių savininkas turi teisę persekioti bičių spiečių netgi svetimoje žemėje, bet jis privalo atlyginti žemės sklypo savininkui tuo padarytus nuostolius.
 
132. Bičių spiečiaus savininkas praranda nuosavybės teisę į jį, jeigu jis nepersekioja spiečiaus per 24 valandas, skaičiuojant nuo to momento, kai spiečių priėmė svetimas asmuo arba kai spiečius apsistojo svetimo asmens žemėje.
 
133. Jeigu bičių spiečius atskrenda į kito bitininko avilį, atskridusių bičių savininkas praranda nuosavybės teisę į jas.
 
134. Ruošiantis apdoroti pasėlius augalų apsaugos priemonėmis, ne vėliau kaip prieš dvi dienas apie tai būtina raštu pranešti asmenims, kurie turi bičių 1 km purškiamo ploto atstumu. Saugant bites, augalų apsaugos priemones geriausia naudoti vakare.
 
135. Draudžiama apsaugos priemones purkšti augalų žydėjimo metu, išskyrus tas, kurios nekenkia bitėms.

XIII. ŠUNŲ IR KAČIŲ BEI ŪKINĖS PASKIRTIES GYVŪNŲ REGISTRAVIMAS IR IDENTIFIKAVIMAS

136. Savivaldybės taryba gali patvirtinti mokesčio mokėjimo tvarką ir dydį už šunų ir kačių registravimą bei kitas paslaugas.

137. Ūkinės paskirties gyvūnų registravimas ir identifikavimas turi būti vykdomas laikantis gyvulių registravimo ir identifikavimo taisyklių, kurias tvirtina Žemės ūkio ministerija kartu su VMVT.

XIV. TAISYKLIŲ VYKDYMO PRIEŽIŪRA IR ATSAKOMYBĖ UŽ JŲ PAŽEIDIMUS

138. Šių Taisyklių kontrolę vykdo Trakų rajono savivaldybės seniūnijų seniūnai bei kiti įgalioti savivaldybės administracijos pareigūnai.
 
139. Protokolus pagal ATPK 110 str. surašyti gali policija ir tam įgalioti savivaldybės administracijos pareigūnai.
 
140. Protokolus ATPK 161 str. surašyti gali seniūnijų seniūnai, seniūnų pavaduotojai bei kiti įgalioti savivaldybės administecijos pareigūnai.


   Paskutinis atnaujinimas: 2015-08-10 14:13:43

Klevų al. 47a, Lentvaris
Tel. 8 (528) 28444
El. paštas: lentvaris@trakai.lt
© 2006 Lentvario seniūnija

Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.