Į pradžią
Į pradžią Svetainės žemelapis El.paštas
 
 
Aplankykite Lentvario foto galeriją

 

Pradžia > Teisės aktai ir taisyklės > Atliekų tvarkymo planas

PATVIRTINTA

Trakų rajono savivaldybės tarybos

2006 m. kovo 30 d.

sprendimu Nr .S1-107

 

TRAKŲ RAJONO SAVIVALDYBĖS

ATLIEKŲ TVARKYMO

TAISYKLĖS

I. TAISYKLIŲ PASKIRTIS

1. Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo taisyklių (toliau – Taisyklių) tikslas – įdiegti racionalią, praktiškai patikrintą, patikimą, ekonomiškai pagrįstą ir pažangią atliekų tvarkymo sistemą rajone, kuri užtikrintų saugų atliekų tvarkymą ir nekeltų pavojaus žmonių sveikatai, tenkintų visuomenės poreikius bei nepažeistų gamtą tausojančios subalansuotos raidos principo.

2. Taisyklės nustato savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimo, plėtros ir eksploatavimo reikalavimus visoms rajono teritorijoje susidarančioms atliekoms tvarkyti, išskyrus įmonių atliekas, nurodytas gamtos išteklių leidimuose, kurios perduodamos tvarkyti leidime nurodytoms atliekų tvarkymo įmonėms.

3. Taisyklės nustato atliekų turėtojų - fizinių ir juridinių asmenų teises, pareigas ir prievoles; savivaldybės, atliekų turėtojų ir atliekų tvarkytojų santykius, funkcijas bei atsakomybę tvarkant atliekas; reikalavimus atliekų apskaitai, surinkimui, rūšiavimui, naudojimui ir šalinimui.

4. Taisyklės yra privalomos visiems Trakų rajono fiziniams ir juridiniams asmenims bei įmonėms, neturinčioms juridinių asmenų teisių.

5. Atliekas tvarkyti taisyklėse nenurodytais būdais draudžiama.

6. Atliekų tvarkymo tikslas – surinkti ir pašalinti atliekas iš jų susidarymo vietos bei jas tvarkyti, užtikrinant kuo mažesnį neigiamą poveikį aplinkai, tausojant gamtinius išteklius, užkertant kelią užkrečiamoms ligoms plisti, saugant kraštovaizdį nuo fizinės ir cheminės taršos.

7. Atliekų tvarkymo pirmenybė – mažinti susidarančių atliekų kiekį ir jų kenksmingumą, didinti antrinių žaliavų surinkimą ir jų paruošimą perdirbimui, įdiegti ir plėsti atskirą biodegraduojamų atliekų surinkimą ir jų kompostavimą, o likusį atliekų srautą perspektyvoje panaudoti kaip papildomą energijos šaltinį: biodujų išgavimas, šilumos ir elektros gamyba.

8. Sąvartynus eksploatuojančios įmonės, priimdamos šalinti atliekas, vadovaujasi galiojančių teisės aktų nuostatomis.

9. Taisyklės nenustato gatvių, kiemų ir kitų bendro naudojimo teritorijų priežiūros tvarkos.

II. PAGRINDINĖS SĄVOKOS

Antrinės žaliavos – perdirbti tinkamos atliekos.

Atliekos – bet kokios medžiagos ar daiktai, kurių atliekų turėtojas atsikrato, nori atsikratyti ar privalo atsikratyti ir kurie priklauso atliekų kategorijoms, nurodytoms galiojančiuose teisės aktuose, reglamentuojančiuose atliekų tvarkymą.

Atliekų gamintojas – asmuo, kurio veiklos metu susidaro atliekų arba kuris atlieka atliekų rūšiavimo, maišymo ar kitokią operaciją, kurios metu pasikeičia atliekų pobūdis ar sudėtis.

Atliekų perdirbimas – atliekose esančių medžiagų perdirbimas gamybos proceso metu, įskaitant organinį perdirbimą (išskyrus panaudojimą energijai gauti), norint atliekose esančias medžiagas panaudoti pagal pirminę ar kitokią paskirtį.

Atliekų surinkimas – atliekų paėmimas, rūšiavimas ir (arba) maišymas norint jas pervežti.

Atliekų susidarymo vieta – įrenginys ar teritorija, kurioje dėl ūkinės ar kitos veiklos susidaro atliekų.

Atliekų šalinimas – atliekų tvarkymo būdas, nurodytas Įstatymo 3 priedėlyje.

Atliekų turėtojai – atliekų gamintojai arba fiziniai ar juridiniai asmenys, kurie turi atliekų (individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų butų savininkai ir nuomininkai, daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo bendrovės, sodų ir garažų bendrijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos).

Atliekų tvarkymas – atliekų surinkimo, vežimo, naudojimo ir šalinimo veikla, taip pat atliekų tvarkymo veiklos priežiūra bei atliekų šalinimo vietų priežiūra po jų uždarymo.

Atliekų tvarkymo valstybinės reikšmės objektai – veikiantys arba statomi atliekų tvarkymo objektai, atitinkantys Vyriausybės nustatytus kriterijus.

Atliekų tvarkytojas –juridinis ar fizinis asmuo, kuris pagal nustatytus reikalavimus tvarko atliekas taip, kaip nustatyta įstatymais ir kitais teisės aktais.

Atliekų vežėjas – asmuo, kuris priima atliekas iš jų turėtojo, jas veža bei perduoda atliekų naudotojui ar šalintojui.

Biodegraduojamos atliekos – bet kokios atliekos, kurios gali būti suskaidytos aerobiniu ar anaerobiniu būdu: sodo atliekos, užterštas arba netinkamas perdirbti popierius ir kartonas, skystos ir kietos maisto produktų atliekos, susidarančios gaminant arba realizuojant maistą.

Farmacinės atliekos – naikintini vaistai ir netinkami naudoti chemikalai: pasibaigusio vartojimo laiko ar nekokybiški farmacinėje veikloje naudojami reagentai ir cheminės medžiagos.

Gaminių ar pakuotės atliekos – atliekos, kurios susidaro pasibaigus Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo nustatyta tvarka apmokestinamųjų gaminių ar pakuotės naudojimo laikui.

Komunalinės atliekos – buitinės (buityje susidarančios) ir kitokios atliekos, kurios savo pobūdžiu ar sudėtimi yra panašios į buitines atliekas.

Komunalinių atliekų tvarkymo sistema – organizacinių, techninių ir teisinių priemonių visuma, susijusi su savivaldybių funkcijų įgyvendinimu atliekų tvarkymo srityje.

Leidimas – taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas (arba Gamtos išteklių naudojimo leidimas), rengiamas ir išduodamas Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka, kuriame yra reglamentuojamas komunalinių atliekų tvarkymas.

Medicininės atliekos – atliekos, susidarančios teikiant sveikatos priežiūros paslaugas sveikatos priežiūros įstaigose: infekuotos atliekos, aštrūs daiktai, naudoti vienkartiniai gaminiai ir kitos atliekos detaliau klasifikuojamos, vadovaujantis galiojančiais teisės aktais ir normatyviniais dokumentais.

Namų ūkio atliekos – buitinės atliekos, susidarančios namų ūkiuose: individualiose namų valdose ir butuose.

Nepavojingos atliekos – visokios atliekos, nepriskiriamos pavojingoms atliekoms.

Pakuočių atliekos – pakuotės ir pakuočių medžiagos, pagal atliekų apibrėžimą priskiriamos atliekoms, išskyrus pakuočių gamybos atliekas.

Pavojingos atliekos – atliekos, atliekų sąraše pažymėtos kaip pavojingos, pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis (kenksmingos, degios, sprogstamosios, ėsdinančios, toksiškos, koroziją sukeliančios ar kt.) ir atitinkančios nustatytus atliekų pavojingumo kriterijus, bei kitos atliekos, atliekų sąraše nepažymėtos kaip pavojingos, tačiau pasižyminčios viena ar keliomis pavojingumą lemiančiomis savybėmis ir atitinkančios atliekų pavojingumo kriterijus.

Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos operatorius (toliau – Operatorius) – įmonė, teikianti atliekų tvarkymo paslaugas visoje savivaldybės teritorijoje arba atskirose jos zonose: seniūnijoje, keliose seniūnijose ar kitaip apibrėžtoje teritorijoje, kuriai teisė teikti šias paslaugas suteikta savivaldybės tarybos sprendimu arba įmonė, atrinkta konkurso būdu, su kuria savivaldybė sudarė ilgalaikę sutartį, analogišką koncesinei arba įmonė, kuri laimėjo atliekų tvarkymo paslaugų viešojo pirkimo konkursą, ir su kuria savivaldybė sudarė atitinkamą sutartį.

Sąvartynas – atliekų šalinimo įrenginys, skirtas atliekoms išversti ant žemės paviršiaus ar po žeme. Sąvartynams priklauso atliekų šalinimo įrenginiai, kuriuose atliekų gamintojas šalina savo atliekas jų susidarymo vietoje, ir nuolatiniai (veikiantys ilgiau negu metus) įrenginiai, naudojami laikinai saugoti atliekoms, išskyrus įrenginius, kuriuose atliekos iškraunamos, kad būtų paruoštos toliau pervežti į naudojimo, apdorojimo ar šalinimo vietas; įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki naudojimo ar apdorojimo trumpiau negu trejus metus, ir įrenginiai, kuriuose atliekos saugomos iki šalinimo trumpiau negu vienus metus.

Stambiagabaritės atliekos – stambūs buities apyvokos daiktai: baldai, dviračiai, buitinė technika, o taip pat statybos objektuose remontuojant, griaunant arba rekonstruojant susidariusios didelių matmenų atliekos.

Statybos ir griovimo atliekos – atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, taip pat statybos gaminių brokas.

Vietinė rinkliava – savivaldybės tarybos sprendimu nustatyta privaloma įmoka už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymą.

III. ATLIEKŲ TURĖTOJŲ PAREIGOS IR ATSAKOMYBĖ

10. Kiekvieno žemės sklypo, esančio savivaldybės teritorijoje, savininkas (nuomininkas, naudotojas ar valdytojas) yra atsakingas už atliekų surinkimą ir jų išvežimą iš savo žemės sklypo, nesvarbu, ar tas sklypas yra įregistruotas VĮ ,,Registrų centras“ ar ne.

11. Visi atliekų turėtojai: butų, individualių namų valdų, sodų ir garažų valdų savininkai, įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, kuri reglamentuojama šiomis taisyklėmis (išskyrus šių taisyklių 12 punkte nurodytus atvejus).

12. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios neišlaikomos savivaldybės biudžeto lėšomis, gali atsisakyti savivaldybės atliekų tvarkymo operatoriaus teikiamų paslaugų ir naudotis kitomis atliekų surinkimo, rūšiavimo ir išvežimo priemonėmis, kurios atitinka atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus ir šių taisyklių reikalavimus.

13. Apie savo atsisakymą naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema įmonės, įstaigos ir organizacijos turi pranešti savivaldybės administracijai ir pateikti suderinimui atliekų surinkimo, rūšiavimo ir išvežimo tvarką, kuri atitiktų atliekų tvarkymą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus bei kiekvienais metais pateikti savivaldybės administracijai duomenis apie susidarančių atliekų kiekius ir jų tvarkymą.

14. Individualių namų valdų ir butų savininkai privalo savivaldybės administracijai teikti informaciją apie gyventojų skaičių, o įmonių, įstaigų ir organizacijų vadovai – apie darbuotojų arba atitinkamai moksleivių, mokinių, vaikų, vietų skaičių, užimamą plotą ir kitus parametrus, reikalingus atliekų susikaupimo kiekiams įvertinti.

15*. Visi atliekų turėtojai: butų, individualių namų valdų savininkai, sodų ir garažų valdų savininkai arba daugiabučių namų savininkų bendrijos, būsto eksploatavimo įmonės (daugiabučių namų administratoriai**), sodų ir garažų bendrijos; įmonės, įstaigos ir organizacijos privalo sudaryti sutartis su atliekų tvarkytoju (Operatoriumi)

* savivaldybės tarybai nutarus nustatyti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, punktas 15 netenka galios.

** - vadovaujantis 2000 m. birželio 20 d. priimtu Lietuvos Respublikos daugiabučių namų savininkų bendrijų įstatymo Nr. VIII – 1741 (Žin., 2000, Nr. 56 – 1639) 10 straipsniu, jeigu daugiabučio namo savininkai (bendrasavininkai) nėra įsteigę daugiabučių namų savininkų bendrijos ir neturi sudarę jungtinės veiklos sutarties (vadovaujantis Lietuvos Respublikos civiliniu kodeksu), savivaldybė daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrai skiria administratorių.

16. Atliekų turėtojai, kurie naudojasi kolektyviniais konteineriais už komunalinių atliekų tvarkymą privalo mokėti Operatoriui pagal savivaldybės tarybos patvirtintus komunalinių atliekų tvarkymo tarifus.

17. Atliekų turėtojai (fiziniai ir juridiniai), kurie naudojasi individualiais (atskirais) konteineriais moka už faktiškai sutvarkytą atliekų kiekį, vadovaujantis atrankos konkurso metu nustatyta 1 kubinio metro atliekų sutvarkymo kaina.

18. Visi atliekų turėtojai susidarančias atliekas privalo rūšiuoti: atskirti popierių ir kartoną, stiklą, plastmases, metalą, stambiagabarites atliekas, statybos ir griovimo atliekas, pavojingas atliekas, farmacines ir medicinos atliekas, biodegraduojamas atliekas. Šios atliekos turi būti metamos į Operatoriaus pateiktus specialius konteinerius arba atiduodamos Operatoriui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu.

19. Stambiagabarites atliekas atliekų turėtojas privalo atvežti į stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti operatoriui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

20. Atliekų surinkimui turi būti naudojami tik šiose taisyklėse išvardinti standartiniai konteineriai. Atliekų turėtojai turi rūpintis, kad atliekų konteineriai būtų švarūs ir tvarkingi, bei turi valyti ir tvarkyti aplinką šalia atliekų konteinerių, pastatytų jų sklype.

21. Atliekų turėtojai: individualių namų valdų savininkai, daugiabučių namų savininkų bendrijos bei būsto eksploatavimo bendrovės (daugiabučių namų administratoriai), sodų ir garažų bendrijos, įmonės, įstaigos ir organizacijos turi pasirūpinti, kad šiukšliavežės netrukdomai galėtų privažiuoti prie atliekų konteinerių, pastatytų jų sklype, tuo laiku, kada pagal Operatoriaus sudarytą grafiką konteineriai turi būti ištuštinami. Žiemą nuo privažiavimo būtina pašalinti sniegą, ledą ir pabarstyti jį smėliu/žvyru.

22. Atliekų tvarkymo konteineriai, esantys individualiose namų valdose, įmonių, įstaigų ir organizacijų patalpose ar teritorijose konteinerių tuštinimo dieną nurodytu laiku turi būti išridenami į vietas, prie kurių gali laisvai privažiuoti šiukšliavežės.

23. Atliekų turėtojai, prieš išmesdami komunalines atliekas į joms skirtą konteinerį, turi jas sudėti į plastikinius maišelius.

24. Atliekų surinkimo konteineriai negali būti perpildyti (konteinerių dangčiai turi laisvai užsidaryti, o konteineriai be dangčių užpildyti tik iki viršutinio konteinerio krašto (be kaupo). Atliekos negali būti presuojamos ar grūdamos į konteinerius.

25. Komunalinių atliekų surinkimo konteineriai turi būti naudojami tik pagal paskirtį – draudžiama į juos pilti žemės gruntą, statybos ir griovimo atliekas, chemines medžiagas, skystas atliekas, degančias ar karštas atliekas, antrines žaliavas, želdynų ir želdinių priežiūros ir tvarkymo atliekas, pavojingas atliekas.

26. Griežtai draudžiama deginti atliekas, esančias konteineriuose.

27. Draudžiama išmesti atliekas už savo sklypo ribos, t. y. gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose, miškuose ar laukuose.

IV. ATLIEKŲ TVARKYMO ORGANIZAVIMAS IR VALDYMAS

28. Savivaldybės institucijos organizuoja atliekų tvarkymą vadovaudamosios galiojančių teisės aktų nuostatomis ir prižiūri, kaip vykdomi juose nustatyti reikalavimai.

29. Savivaldybės institucijos pagal savo kompetenciją rengia, priima ir įgyvendina atliekų tvarkymą reglamentuojančius teisės aktus bei kontroliuoja jų vykdymą.

30. Savivaldybė organizuoja savo teritorijoje atliekų surinkimą ir tvarkymą, antrinių žaliavų surinkimą, sąvartynų įrengimą, rekultivavimą ir monitoringą, parenka sklypus komunalinėms atliekoms tvarkyti, kaupia ir skiria lėšas (dalį lėšų) šiems darbams atlikti.

31. Savivaldybės administracija rengia, o savivaldybės taryba tvirtina rajono atliekų tvarkymo taisykles ir planą.

32. Nutarus įvesti vietinę rinkliavą už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir jų tvarkymą, savivaldybės taryba tvirtina rinkliavos nuostatus ir nustato rinkliavos dydį.

33. Komunalinių atliekų surinkimo ir tvarkymo tarifus tvirtina savivaldybės taryba pagal atrankos konkurso rezultatus.

34. Savivaldybė organizuoja ir plėtoja atliekų tvarkymo sistemą taip, kad visas atliekų tvarkymo išlaidas apmokėtų atliekų turėtojas pagal principą ,,teršėjas moka“.

35. Rajono atliekų tvarkymo sistema gali būti finansuojama ir savivaldybės biudžeto, specialių fondų ir programų, investicinių projektų lėšomis.

36. Rajono atliekų tvarkymo sistema apima visą savivaldybės teritoriją.

37. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistema yra privaloma visiems atliekų turėtojams (išskyrus šių taisyklių 12 punkte nurodytus atvejus).

38. Rajono atliekų tvarkymo sistemos plėtra, vykdoma palaipsniui, vadovaujantis rajono atliekų tvarkymo planu, šiomis taisyklėmis, atitinkamais savivaldybės tarybos ir valdybos sprendimais bei sutartyje su atliekų tvarkymo sistemos operatoriumi nurodyta investicijų apimtimi ir terminais.

39. Rajono atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo prioritetiniai tikslai yra: atliekų surinkimo išplėtimas, apimant visą savivaldybės teritoriją ir visus fizinius bei juridinius asmenis, pereinant prie konteinerinio atliekų surinkimo būdo; surenkamų antrinių žaliavų kiekio didinimas ir jų paruošimas perdirbimui į tinkamus naudoti produktus ir gaminius; biodegraduojamų atliekų kompostavimo įdiegimas ir plėtojimas; rajone esančių sąvartynų skaičiaus mažinimas, tinkamas jų eksploatavimas, uždarymas ir rekultivavimas.

40. Rajono atliekų tvarkymo sistemą eksploatuoja ir plėtoja Operatorius – viešojo pirkimo arba atrankos konkurso būdu atrinkta įmonė, teikianti atliekų tvarkymo paslaugas visoje savivaldybės teritorijoje arba atskirose jos zonose (seniūnijoje, keliose seniūnijose ar kitaip apibrėžtoje teritorijoje).

41. Konkurso sąlygas ir atrankos kriterijus nustato savivaldybės administracijos viešojo pirkimo komisija, vadovaudamasi šiomis taisyklėmis ir Trakų rajono savivaldybės atliekų tvarkymo planu.

42. Operatorius, laimėjęs savivaldybės paskelbtą atrankos konkursą ir sudaręs su savivaldybe ilgalaikę sutartį, analogišką koncesinei, savivaldybės teritorijoje, įgauna teisę ir pareigą pagal nustatytas sąlygas ir tarifus sudaryti sutartis su individualių namų valdų savininkais, butų, sodų ir garažų valdų savininkais arba daugiabučių namų savininkų bendrijomis, būsto eksploatavimo įmonėmis (daugiabučių namų administratoriais), sodų ir garažų bendrijomis, įmonėmis, įstaigomis ir organizacijomis komunalinių atliekų ir antrinių žaliavų surinkimui, išvežimui ir tvarkymui.

43. Savivaldybės tarybai nutarus įvesti vietinę rinkliavą, atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo paslaugos perkamos organizuojant paslaugų viešojo pirkimo atvirąjį konkursą.

44. Konkurso sąlygose turi būti numatytos pasiūlymų užtikrinimo garantijos. Sutarties vykdymo netesybos (baudos, delspinigiai, kompensacijos) turi būti apibrėžiamos konkurso sąlygose ir sutartyje.

45. Atliekų tvarkymo sistemos eksploatavimo ir plėtojimo užduočių vykdymo bei atliekų tvarkymo paslaugų kokybės kontrolę atlieka savivaldybės administracija. Seniūnai yra pagrindinė koordinacinė grandis savivaldybės nustatytoms atliekų tvarkymo užduotims įgyvendinti savo seniūnijos teritorijoje.

46. Laimėjęs konkursą Operatorius komunalines atliekas šalina tik į Kariotiškių sąvartyną (pastačius regioninį sąvartyną – tik į regioninį).

47. Atliekos renkamos į konteinerius. Konteinerių pastatymo vietų išdėstymas, konteinerių kiekis, tipas ir konteinerių aptarnavimo dažnis nustatomas atsižvelgus į patvirtintas metines komunalinių atliekų susikaupimo normas, gyventojų skaičių name (individualioje valdoje), įmonių, įstaigų, organizacijų, esančių atitinkamoje teritorijoje, skaičių.

48. Kolektyvinius konteinerius Operatorius aptarnauja pagal grafikus, kurie yra suderinti seniūnijose.

49. Konteinerių pastatymo aikštelės įrengiamos pagal nustatyta tvarka suderintus projektus.

50. Aikšteles konteineriams pastatyti parenka savivaldybės administracijos darbuotojai kartu su Operatoriaus atstovais bei atliekų turėtojų atstovais.

51. Konteineriai antrinėms žaliavoms rinkti statomi aikštelėse kartu su komunalinių atliekų surinkimo konteineriais; nesant įrengtų aikštelių, parenkamos gyventojams patogios ir su savivaldybės administracija suderintos pastatymo vietos.

52. Konteinerių stovėjimo aikštelėse ir jų aptarnavimo zonoje draudžiama statyti transporto priemones.

53. Esant būtinybei, rajono savivaldybės administracijai priėmus atitinkamą sprendimą, atliekų surinkimui gali būti naudojamos ir kitos priemonės – specialūs polietileniniai maišai; betaris atliekų surinkimas; antrinių žaliavų, stambiagabaričių atliekų ir pavojingų atliekų esančių buityje, surinkimas apvažiavimo būdu, prieš tai paskelbus grafiką.

54. Kaimuose, turinčiuose mažiau kaip 500 gyventojų, pastatomi keli 1,1 m3 konteineriai.

55. Už tvarką prie konteinerių ir jiems pastatyti skirtų aikštelių atsako tų teritorijų tvarkytojai.

56. Konteinerių tuštinimo metu konteinerių tuštinimo vietoje tvarką ir švarią aplinką užtikrina Operatorius.

57. Individualių namų valdų savininkai atliekų išvežimo dieną Operatoriaus nustatytu laiku individualius konteinerius pastato prie gatvės, kad Operatorius galėtų juos ištuštinti. To nepadarius, Operatorius turi teisę atsisakyti tuštinti konteinerius.

58. Konteinerius, esančius individualiose valdose, plauna ir dezinfekuoja individualios valdos savininkas. Kolektyvinius konteinerius periodiškai plauna ir dezinfekuoja Operatorius.

V. UŽDUOTYS, SĄLYGOS IR REIKALAVIMAI

RAJONO ATLIEKŲ TVARKYMO SISTEMOS OPERATORIUI

59. Operatorius turi būti vykdyti pirminę atliekų apskaitą, teikti informaciją nustatyta tvarka atitinkamoms valstybinės valdžios ir valdymo institucijoms bei savivaldybės administracijai, dirbti pagal atliekų tvarkymo, rūšiavimo ir jų naudojimo techninį reglamentą, įstatymų nustatyta tvarka saugoti atliekų tvarkymo ir apskaitos dokumentaciją.

60. Operatorius turi atliekų turėtojams pateikti visą reikiamą konteinerių kiekį ir įvairovę. Atliekų turėtojams pageidaujant, operatorius turi pateikti papildomus konteinerius arba mažesnius konteinerius pakeisti didesniais.

61. Bendro naudojimo (viešose) teritorijose būtina pastatyti specialius antrinėms žaliavoms (popieriui ir kartonui, stiklui, plastmasėms) rinkti skirtus konteinerius, su atsidarančiu dugnu – santykiu 1 antrinių žaliavų surinkimo konteinerių komplektas 1500 gyventojų, tačiau ne mažiau kaip 1 konteinerių komplektas kiekviename kaime ar miestelyje, kuriuose gyvena daugiau kaip 500 gyventojų.

62. Operatorius turi pateikti specialius lengvus plastikinius keturračius antrinių žaliavų surinkimo konteinerius įmonėms, įstaigoms, organizacijoms, prekyvietėms bei organizuojamiems renginiams mieste.

63. Operatorius privalo vykdyti buityje susidarančių pavojingų ir stambiagabaričių atliekų surinkimą apvažiavimo būdu ne rečiau kaip 2 kartus per metus.

64. Savivaldybės tarybai priėmus atitinkamą sprendimą, Operatorius turi vykdyti papildomus apvažiavimus arba diegti specifinių atliekų atskirą surinkimo sistemą, savivaldybės arba savo lėšomis, visoje aptarnaujamoje teritorijoje.

65. Draudžiama maišyti komunalines ir atskirai surinktas antrines žaliavas.

66. Užduotis antrinių žaliavų surinkimui nustato savivaldybės taryba.

67. Iš kolektyvinių konteinerių mišrios atliekos išvežamos pagal suderintą su seniūnais grafiką.

68. Mišrių atliekų kolektyvinių konteinerių aptarnavimo grafikai sudaromi, atsižvelgiant į savivaldybės tarybos patvirtintas atliekų susikaupimo normas ir Operatoriaus atrankos konkurso metu nustatytą 1 kubinio metro atliekų sutvarkymo kainą.

69. Iš individualių namų valdų bei įmonių, įstaigų ir organizacijų, turinčių atskirus konteinerius, atliekos išvežamos pagal abipusį susitarimą, mokant už faktiškai sutvarkytų atliekų kiekį, pagal atrankos konkurso metu nustatytą 1 kubinio metro atliekų sutvarkymo kainą.

70. Mišrioms komunalinėms atliekoms surinkti naudojami įvairūs standartiniai konteineriai: dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos; keturračiai metaliniai ir plastikiniai 1100 arba 770 ar litrų talpos; 3 ir 5 kubinių metrų požeminiai arba pusiau požeminiai. Ant konteinerių turi būti užrašas ,,Komunalinės (buitinės) atliekos“.

71. Antrinėms žaliavoms surinkti naudojami: specialūs 1,6 , 2,5 , 2,8 , 3,2 m3 talpos antžeminiai bei 3 - 5 m3 požeminiai arba pusiau požeminiai antrinių žaliavų surinkimo konteineriai su atsidarančiu dugnu. Antrinių žaliavų konteineriai turi būti šių spalvų: popieriui ir kartonui – mėlyna, stiklui – žalia, plastmasei – geltona. Ant antrinėms žaliavoms skirtų konteinerių turi būti atitinkamas užrašas: ,,popierius (kartonas)”, ,,plastmasės”, ,,stiklas”.

72. Biodegraduojamoms – virtuvės, maisto, sodo atliekoms atskirai surinkti naudojami specialūs dviračiai plastikiniai 120 ar 140 arba 240 litrų talpos konteineriai. Jie turi būti tamsiai rudos spalvos, su užrašu ,,organinės atliekos“ arba ,,bioatliekos“.

73. Individualiose valdose laikomi konteineriai su Operatorium suderintu laiku išridenami į nustatytą vietą, kad būtų patogu juos ištuštinti. Individualių namų valdų savininkai patys parenka vietą atliekų surinkimo konteineriui statyti.

74. Keli individualių namų valdų savininkai gali susitarti ir statyti bendrą kolektyvinį komunalinių atliekų surinkimo konteinerį.

75. Privažiavimai prie kolektyvinių konteinerių, suderinus su savivaldybe, pažymimi geltona brūkšnine linija, draudžiančia autotransporto priemonių stovėjimą.

76. Įmonės, įstaigos ar organizacijos teritorijoje konteineriai statomi patogioje šiukšliavežei privažiuoti vietoje arba turi būti su Operatorium suderintu laiku išridenami į nustatytą vietą, kad būtų patogu juos ištuštinti.

77. Komunalinių atliekų surinkimui iš nedidelių kaimų, kuriuose mažiau kaip 500 gyventojų, naudojami kolektyviniai 1,1 m3 konteineriai.

78. Komunalinių atliekų surinkimui iš sodų ir garažų bendrijų naudojami kolektyviniai 1,1 m3 konteineriai.

79. Už kolektyvinių konteinerių sanitarinę-higieninę būklę atsakingas Operatorius. Komunalinių atliekų konteinerius dezinfekuoti ir plauti privaloma, kai vidutinė paros temperatūra yra + 100C, ne rečiau kaip kas mėnesį. Konteineriams plauti ir dezinfekuoti naudojamos medžiagos turi būti registruotos dezinfekcinių plovimo ir valymo bei kosmetikos priemonių higieninio reglamentavimo ir registravimo ekspertų komisijoje.

80. Konteinerius, esančius individualiose namų valdose, plauna ir dezinkefuoja individualių namų valdų savininkai.

81. Antrinėms žaliavoms rinkti statomas privalomas trijų konteinerių komplektas: atskirai popieriui (kartonui), plastmasėms, stiklui rinkti.

82. Ant konteinerių priekinės dalies būtina užrašyti konteinerio paskirtį, įmonės ženklą ir/arba pavadinimą, atsakingo darbuotojo telefono numerį.

83. Konteineriai turi būti techniškai tvarkingi ir nepriekaištingos išvaizdos - neapdegę, nesurūdiję, nesulaužyti, nesulankstyti.

84. Komunalinių atliekų surinkimo priemonės – šiukšliavežės su presais ir hidrauliniais keltuvais – turi būti pritaikytos aptarnauti pateiktą konteinerių įvairovę.

85. Operatorius turi turėti minimalų specialių atliekas presuojančių šiukšliavežių kiekį, kurių minimali talpa 5 tonos presuotų atliekų. Būtinas minimalus šiukšliavežių kiekis: 10 tūkst. gyventojų aptarnauti reikalinga 1 šiukšliavežė bei 1 rezervinė, skirta sugedusiai pakeisti. Aptarnauti visą rajoną reikia turėti 4 šiukšliavežes.

86. Operatorius privalo turėti specialią techniką didelės talpos (2,2 – 5 m3) konteineriams bei antrinių žaliavų konteineriams su atsidarančiu dugnu ištuštinti arba sutartį tokios technikos nuomai.

VI. APMOKĖJIMAS UŽ ATLIEKŲ TVARKYMĄ

87. Kiekvienas fizinis ir juridinis asmuo privalo nustatytais terminais mokėti už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą nustatyto dydžio mokestį arba vietinę rinkliavą. Vietinę rinkiavą nustato, tvirtina vietinės rinkliavos nuostatus, nustato vietinės rinkliavos dydį bei lengvatas vietinės rinkliavos mokėtojams savivaldybės taryba savo sprendimu.

88. Atliekų turėtojai privalo apmokėti visus kaštus už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą, įskaitant stambiagabaričių atliekų surinkimą, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose surinkimą, biodegraduojamų atliekų atskirą surinkimą.

89. Daugiabučių gyventojai moka už atliekų surinkimą, išvežimą ir tvarkymą pagal savivaldybės tarybos nustatytą tarifą už palaidų komunalinių atliekų 1m3 surinkimą, išvežimą ir jų tvarkymą, vadovaudamiesi nustatytomis susikaupimo normomis.

90. Individualių namų valdų savininkai, turintys atskirus konteinerius, moka už faktiškai sutvarkytų atliekų kiekį pagal atrankos konkurso metu nustatytą 1 kubinio metro palaidų atliekų sutvarkymo kainą.

91. Įmonių, įstaigų ir organizacijų, turinčių atskirus konteinerius, atliekos išvežamos pagal abipusį susitarimą, mokant už faktiškai sutvarkytų atliekų kiekį, pagal atrankos konkurso metu nustatytą 1 kubinio metro atliekų sutvarkymo kainą.

92. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, kurios neturi galimybės pastatyti atskirų konteinerių, o atliekas šalina į bendro naudojimo konteinerius, už palaidų komunalinių atliekų tvarkymą Operatoriui moka pagal savivaldybės tarybos sprendimu patvirtintas atliekų susikaupimo normas.

93. Savivaldybės tarybos sprendimu juridiniams asmenims, už atskirą antrinių žaliavų surinkimą atitinkamuose konteineriuose gali būti taikoma mokesčio už atliekų surinkimą ir tvarkymą arba vietinės rinkliavos lengvata. Ši lengvata taikoma ir tiems juridiniams asmenims bei individualių namų valdų savininkams, kurie įsirengia biodegraduojamų atliekų kompostavimo aikštelę arba įsigyja specialius, atliekų kompostavimui skirtus konteinerius.

94. Komunalinių atliekų surinkimo, išvežimo ir jų tvarkymo tarifą nustato savivaldybės taryba, vadovaudamasi atliekų tvarkymo sistemos opertatoriaus atrankos arba viešojo pirkimo konkurso rezultatais – operatoriaus pasiūlyta komunalinių atliekų surinkimo ir išvežimo (1 m3 palaidų atliekų, patalpintų konteineriuose) kaina, įskaitant atskiro antrinių žaliavų surinkimo ir jų paruošimo perdirbimui, stambiagabaričių atliekų surinkimo, pavojingų atliekų, esančių komunalinėse atliekose surinkimo, biodegraduojamų atliekų atskiro surinkimo ir kitus kaštus, pagal sąlygas aprašytas konkurso dokumentuose ir atsižvelgiant į nustatytas atliekų susikaupimo normas.

95. Savivaldybės taryba tvirtina šias metines atliekų susikaupimo normas:

95.1. vienam gyventojui per metus;

95.2. įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms komunalinių atliekų (buitinių atliekų bei komercinės, pramoninės, institucijų bei kitokios prigimties atliekų, kurios savo pobūdžiu ir sudėtimi yra panašios į buitines atliekas), priklausomai nuo darbuotojų skaičiaus ir kitų kriterijų;

95.3. sodų ir garažų valdoms.

VII. SPECIFINIŲ ATLIEKŲ SURINKIMO IR TVARKYMO ORGANIZAVIMAS

96. Atliekų turėtojai privalo biodegraduojamas atliekas šalinti įsirengtuose kompostavimo įrenginiuose arba atiduoti Operatoriui.

97. Biodegraduojančias atliekas kompostuoti leidžiama ant žemės paviršiaus paruoštoje ir turinčioje nustatytą sanitarinę zoną aikštelėje arba specialiuose konteineriuose.

98. Sodų, parkų, skverų, kapinių ir kitų bendro naudojimo vietų priežiūros metu sukauptas biodegraduojamas atliekas tvarko įmonė, prižiūrinti šias teritorijas arba atiduoda tvarkyti rajono atliekų tvarkymo sistemos Operatoriui pagal atitinkamą sutartį.

99. Statybinės atliekos, susidarančios statant, rekonstruojant, remontuojant ar griaunant statinius, kad neterštų aplinkos ir nekeltų pavojaus iki statybos darbų pabaigos, kaupiamos ir saugomos aptvertoje teritorijoje, konteineriuose ar kitoje uždaroje talpykloje iki jų perdavimo atliekų tvarkytojui arba atliekų perdirbėjui.

100. Juridiniai ar fiziniai asmenys, pageidaujantys vykdyti statybos darbus, prieš gaudami leidimą vykdyti šiuos darbus, privalo pateikti Trakų rajono savivaldybės administracijai numatomą susidarančių statybos atliekų kiekį, rūšis bei jų tvarkymo būdus.

101. Juridiniai ar fiziniai asmenys, perduodami statinius priėmimo naudoti komisijai, pateikia dokumentus apie faktinį susidariusių statybos atliekų kiekį, rūšis bei jų sutvarkymo būdus.

102. Stambiagabarites atliekas atliekų turėtojas privalo atvežti į artimiausią stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę arba atiduoti Operatoriui, kai jis iš anksto paskelbtu laiku vykdo šių atliekų surinkimą atliekų turėtojų apvažiavimo būdu.

103. Operatorius – atliekų tvarkytojas buityje susidarančias pavojingas atliekas ne rečiau kaip 2 kartus per metus surenka iš atliekų turėtojų apvažiavimo būdu, naudodamas mobilųjį pavojingų atliekų surinkimo punktą. Informaciją apie šių atliekų surinkimą ir grafiką (apvažiavimo datą ir laiką) atliekų tvarkytojas pateikia seniūnijų seniūnams ir skelbia vietinėje spaudoje.

104. Naudotas automobilių padangas automobilių remonto dirbtuvės (servisai) privalo atiduoti (pristatyti) atliekų tvarkymo įmonėms, turičioms teisę jas priimti. Įrengus stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelę, individualių transporto priemonių savininkai į ją gali atvežti iki 4 vnt. naudotų lengvųjų automobilių padangų.

105. Individualių transporto priemonių savininkai naudotus automobilių tepalus ir filtrus atveža į pavojingų atliekų surinkimo punktus, palieka degalinėje, specialiai įrengtoje spintoje arba atiduoda Operatoriui, kai jis vykdo buityje susidarančių pavojingų atliekų surinkimą apvažiavimo būdu. Savivaldybės teritorijoje esančios degalinės privalo įsirengti specialias metalines spintas naudotiems automobilių tepalams bei filtrams surinkti iš individualių transporto priemonių savininkų.

VIII. ATLIEKŲ APSKAITA IR ATLIEKŲ TVARKYMO DOKUMENTACIJA

106. Atliekas naudojančios, šalinančios ar eksportuojančios įmonės kiekvienais metais iki sausio 25 d. turi pateikti valstybinės atliekų apskaitos atsakaitas Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamentui ir Trakų rajono savivaldybės administracijai.

107. Įmonės, įstaigos ir organizacijos, atsisakiusios naudotis savivaldybės atliekų tvarkymo sistema, ir rajono buitinių atliekų sąvartynus eksploatuojančios įmonės privalo savivaldybės administracijai pateikti ataskaitą apie atliekų tvarkymą šiose taisyklėse nustatyta tvarka.

108. Savivaldybės administracija, rengdama rajono atliekų tvarkymo planą ir programas, gali pareikalauti iš savivaldybės teritorijoje esančių atliekų turėtojų ir atliekas tvarkančių įmonių pateikti tam reikalingus duomenis apie atliekų susidarymą ir jų tvarkymą bei duomenis, reikalingus susidarančių atliekų kiekiams nustatyti ir įvertinti.

109. Visa atliekų tvarkymo dokumentacija turi būti nedelsiant pateikiama Vilniaus regiono aplinkos apsaugos departamento ir Trakų raj. savivaldybės administracijos pareigūnams, jiems to pareikalavus.

IX. ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ NUOSTATŲ UŽTIKRINIMAS

ATSAKOMYBĖ UŽ ATLIEKŲ TVARKYMO TAISYKLIŲ PAŽEIDIMUS

110. Gyventojų ir juridinių asmenų skundus dėl atliekų tvarkymo sistemos operatoriaus teikiamų paslaugų kokybės nustatyta tvarka nagrinėja savivaldybės administracija ir priima atitinkamus sprendimus dėl trūkumų ir pažeidimų pašalinimo.

111. Operatoriui nevykdant šiose taisyklėse nustatytų užduočių, sistemingai nesilaikant nustatytų sąlygų ir reikalavimų, teikiant nekokybiškas atliekų tvarkymo paslaugas, laiku nepašalinant išaiškėjusius trūkumus ir pažeidimus, savivaldybė turi teisę nutraukti su juo sudarytą sutartį. Sutarties nutraukimo atveju, operatorius privalo savivaldybei sumokėti sutartyje numatytas netesybas: baudas, delspinigius, kompensacijas.

112. Atliekų turėtojas – fizinis ar juridinis asmuo, pažeidęs šias taisykles yra baudžiamas Administracinių teisės pažeidimų kodekse nustatyta tvarka – užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 161 straipsnius.

113. Atliekų turėtojas, nesudaręs sutarties su Operatoriumi arba sudaręs sutartį, bet nevykdantis įsipareigojimų ir nemokantis už atliekų tvarkymą sutartyje nustatytomis sąlygomis, arba savivaldybės tarybai nutarus įvesti rinkliavą nustatytu laiku nesumokantis nustatyto dydžio vietinės rinkliavos, pažeidžia atliekų surinkimo ir išvežimo tvarką, ir yra baudžiamas Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka – užsitraukia baudą pagal Administracinių teisės pažeidimų kodekso 513 ir 161 straipsnius.

114. Teisė surašyti administracinį teisės pažeidimo protokolą už šių taisyklių nesilaikymą suteikiama seniūnams, kitiems savivaldybės administracijos įgaliotiems asmenims aplinkos apsaugos ir policijos pareigūnams, atliekų tvarkymo sistemos Operatoriaus įgaliotiems asmenims.

115. Administracinė nuobauda neatleidžia fizinio ir juridinio asmens nuo prievolės laikytis šių taisyklių ir pašalinti esantį pažeidimą. Tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo išmeta atliekas už savo sklypo ribos, gatvėse, aikštėse, skveruose, parkuose ar miškuose, administracinė nuobauda neatleidžia nuo prievolės padengti šių atliekų surinkimo, išvežimo ir šalinimo kaštus. Tuo atveju, kai fizinis ar juridinis asmuo sugadina ar sunaikina atliekų tvarkymo konteinerius, administracinė nuobauda neatleidžia nuo prievolės kompensuoti padarytus nuostolius.

116. Įmonėms, kurios privalo gauti gamtos išteklių naudojimo leidimus, paraiškos gamtos išteklių leidimams derinamos tik tada, kai įmonės yra visiškai atsiskaičiusios už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį ir turi galiojančią sutartį su Operatorium arba kita atliekų tvarkymo įmone.

117. Juridiniams ir fiziniams asmenims leidimai prekybai išduodami (pratęsiami) tik tada, kai jie yra visiškai atsiskaitę už komunalinių atliekų surinkimą ir jų tvarkymą už praeitą laikotarpį ir turi galiojančią sutartį su Operatorium arba kita atliekų tvarkymo įmone.

XI. VISUOMENĖS INFORMAVIMAS

118. Savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos organizavimą, plėtojimą ir eksploatavimą reglamentuojantys bei kiti su savivaldybės atliekų tvarkymo veikla susiję dokumentai yra vieši ir prieinami visuomenei. Visi piliečiai, įmonių, įstaigų ir organizacijų atstovai gali su jais susipažinti Visuomenės informavimo įstatymo nustatyta tvarka.

119. Kiekvienais metais iki jų pabaigos savivaldybės administracija kartu su Operatorium turi parengti visuomenės informavimo programą kitiems metams. Programoje numatomas visuomenės informavimas apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatymus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atskyrimo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes, specifinių atliekų srautų tvarkymo galimybes ir savivaldybės teikiamas jų tvarkymo paslaugas bei kitus atliekų tvarkymo reikalus.

120. Savivaldybės atiekų tvarkymo sistemos operatorius privalo periodiškai informuoti atliekų turėtojus apie esamus atliekų tvarkymo įrenginius ir sistemas, savivaldybės atliekų tvarkymo sistemos plėtojimo ir eksploatavimo ypatymus, teikiamas paslaugas, antrinių žaliavų ir pakuočių atskyrimo ypatumus, siekiant surinkti geros kokybės antrines žaliavas, atliekų pavojingumą ir pavojingų atliekų surinkimo galimybes, specifinių atliekų srautų tvarkymo galimybes ir savivaldybės teikiamas jų tvarkymo paslaugas bei kitus atliekų tvarkymo reikalus.

___________________________________________________________________________


   Paskutinis atnaujinimas: 2013-02-26 12:08:49

Klevų al. 47a, Lentvaris
Tel. 8 (528) 28444
El. paštas: lentvaris@trakai.lt
© 2006 Lentvario seniūnija

Sprendimas: Idamas, naudojama Smart Web sistema.